Pirmasis rimtesnis žiemos priminimas Lietuvą gali pasiekti jau antrąją lapkričio savaitę. Naujausiame amerikiečių GFS orų prognozavimo modelio žemėlapyje matyti, kad lapkričio 12 dieną sniego danga gali susidaryti didelėje Lietuvos dalyje. Kai kuriuose rajonuose jos storis galėtų siekti apie 5–7 centimetrus. Tačiau meteorologinės prognozės tokiam ilgam laikotarpiui dar gali gerokai pasikeisti.
Lenkijos meteorologijos portalas „TwojaPogoda.pl“ praneša apie galimą žiemiškų orų sugrįžimą į Vidurio ir Rytų Europą. Remiantis spalio 30 dienos GFS modelio skaičiavimais, apie lapkričio 11–12 dieną dalyje Lenkijos gali pasirodyti pirmoji reikšmingesnė sniego danga.
Tačiau paskelbtame prognozės žemėlapyje matyti, kad žiemiški orai gali neapsiriboti vien Lenkija. Sniego danga prognozuojama ir Lietuvoje, Latvijoje bei kituose regiono kraštuose.
Tai leidžia svarstyti, kad pirmasis didesnis šaltojo sezono epizodas gali apimti nemažą Baltijos regiono dalį.
Kur Lietuvoje gali iškristi daugiausia sniego?
Spalio 30 dieną sudarytame GFS modelio žemėlapyje, kurio prognozės laikas – lapkričio 12 dienos 8 valanda Lietuvos laiku, didelėje šalies dalyje numatoma sniego danga.
Pagal žemėlapyje pateiktas reikšmes daugelyje Lietuvos rajonų jos storis galėtų siekti maždaug 2–5 centimetrus. Kai kuriose šalies vietose modelis rodo ir apie 5–7 centimetrų sniego dangą.
Vis dėlto šie skaičiai nėra tikslūs konkrečių miestų ar savivaldybių įverčiai. Tai vieno prognozės skaičiavimo rezultatas, kuris dar gali keistis.
Svarbu ir tai, kad žemėlapyje vaizduojamas prognozuojamas ant žemės esančios sniego dangos storis, o ne per vieną dieną iškrisiančio sniego kiekis. Todėl iš šio žemėlapio negalima nustatyti, kiek tiksliai sniego iškris konkrečią dieną arba kada prasidės snygis.
Žiema iš rytų gali artėti prie Baltijos šalių
Lenkijos meteorologai atkreipia dėmesį į vis labiau žiemiškas sąlygas į rytus ir šiaurę nuo Lenkijos.
Europinėje Rusijos dalyje oro temperatūra kai kur jau nukrinta iki 10 laipsnių šalčio. Dar stipresni šalčiai fiksuojami Sibire. Jakutijoje pastarosiomis naktimis temperatūra vietomis siekė apie 30 laipsnių šalčio, o sniego danga kai kur jau sudaro apie pusę metro.
Tačiau vien šalčio sankaupų rytiniuose regionuose nepakanka, kad žiema pasiektų Lietuvą ar Lenkiją.
Lemiamą reikšmę turi atmosferos cirkuliacija – aukšto ir žemo slėgio sričių išsidėstymas, vėjo kryptys ir oro masių judėjimas. Jeigu susidarytų palankios sąlygos šaltam orui plūsti iš šiaurės ar rytų, temperatūra Baltijos regione galėtų greitai nukristi. Kartu su krituliais tai sudarytų sąlygas sniegui iškristi ir žemumose.
Pirmosiomis lapkričio dienomis žiema dar neskubės
„TwojaPogoda.pl“ duomenimis, artimiausiu metu Lenkijos orams įtaką darys aukšto slėgio sritis, apimanti Britų salas ir Šiaurės jūrą.
Dėl jos numatomi nepastoviai debesuoti, tačiau daugiausia sausi orai. Kai kur gali susidaryti tiršti rūkai, o matomumas sumažėti iki 100 metrų.
Lenkijoje naktimis prognozuojama maždaug 0–5 laipsnių šiluma, vietomis nedidelis šaltukas, o dienomis – apie 7–10 laipsnių šilumos.
Lenkijos meteorologų vertinimu, iki lapkričio 8 dienos didesnėje šalies dalyje sniego dar neturėtų būti. Žiemiškos sąlygos kol kas labiausiai tikėtinos aukštuose kalnuose.
Tačiau ši prognozė skirta Lenkijai, todėl jos temperatūros ir kritulių rodiklių negalima tiesiogiai pritaikyti Lietuvos miestams.
Lūžis prognozuojamas apie lapkričio 9–12 dieną
Lenkijos meteorologijos portalo analizuojami orų modeliai rodo, kad pirmieji žiemiški krituliai kai kuriuose regionuose galėtų pasirodyti nuo lapkričio 9 dienos.
Iš pradžių sniegas būtų negausus ir iškristų tik vietomis.
Ryškesnis žiemiškų orų epizodas prognozuojamas apie lapkričio 11–12 dieną.
Pagal vieną GFS scenarijų sniegas galėtų padengti net apie pusę Lenkijos teritorijos, o temperatūra kai kur nukristi žemiau 5 laipsnių šalčio.
Tame pačiame modelio skaičiavime matyti ir sniego dangos išplitimas į Baltijos šalis.
Tai leidžia manyti, kad žiemiškų orų tikimybė antrąją lapkričio savaitę gali padidėti ir Lietuvoje.
Tačiau kol kas neaišku, ar sniegas būtų ilgalaikis, ar ištirptų netrukus po iškritimo.
Tam didelę įtaką turės oro temperatūra, žemės paviršiaus būklė ir vėlesnė orų raida.
Ar galima pasitikėti tokia prognoze?
Nors GFS yra vienas plačiausiai naudojamų pasaulinių skaitmeninių orų prognozavimo modelių, jo rezultatai ilgesniam nei savaitės laikotarpiui turi nemažą neapibrėžtumą.
Ypač sunku tiksliai prognozuoti pirmąjį sniegą, kai oro temperatūra svyruoja apie nulį.
Net vieno ar dviejų laipsnių skirtumas gali nulemti, ar konkrečioje vietovėje lis, kris šlapdriba, ar snigs.
Be to, prognozuojama sniego danga priklauso ne tik nuo kritulių kiekio, bet ir nuo to, kaip greitai sniegas tirpsta.
Todėl spalio 30 dienos modelio skaičiavimas dar nėra patikimas pagrindas tvirtinti, kad lapkričio 12-ąją Lietuvoje tikrai bus sniego.
Per artimiausias dienas prognozės gali pasikeisti – žiemiškų orų epizodas gali būti nukeltas, susilpnėti arba apskritai nepasitvirtinti. Vis dėlto dabartinis scenarijus rodo, kad antrąją lapkričio savaitę verta atidžiau stebėti orų prognozes, ypač planuojantiems ilgesnes keliones automobiliu.
Šaltiniai – „TwojaPogoda.pl“, GFS modelio prognozė, paskelbta „WXCharts“ (2026 m. spalio 30 d., 06 UTC skaičiavimas).