Seime užvirė diskusija dėl produkto, kurį daugelis šiandien prisimena iš vaikystės. Socialdemokratas Antanas Nedzinskas siūlo į Lietuvos parduotuvių lentynas grąžinti vadinamąjį vaikišką šampaną. Tačiau idėja iš karto sulaukė ne tik palaikymo, bet ir griežtos kritikos.
Vaikiškas šampanas – saldus, gazuotas, alkoholio neturintis gėrimas, kuris daugeliui vyresnės kartos žmonių asocijuojasi su vaikų gimtadieniais, Naujųjų metų sutikimu ar šeimos šventėmis.
Tačiau Lietuvoje jo prekyba prieš kelerius metus buvo uždrausta. Dabar Seimo narys A. Nedzinskas siūlo dar kartą grįžti prie šio klausimo ir svarstyti galimybę produktą sugrąžinti.
Jo argumentas paprastas: jeigu nealkoholiniai gėrimai vaikams parduodami ir šiandien, kodėl neturėtų būti galima gaminti specialiai vaikams skirtą šventinį gėrimą?
Nedzinskas: vaikai vis tiek jį perka užsienyje
A. Nedzinskas atkreipia dėmesį į tai, kad nealkoholinio šampano, vyno ar sidro Lietuvoje galima rasti ir dabar.
Pasak jo, skirtumas tas, kad šie produktai nėra specialiai skirti vaikams.
Politiko teigimu, uždraudus vaikišką šampaną Lietuvos rinkoje, problema neišnyko – vaikai jį tiesiog randa kitose šalyse.
Ypač tai pastebima pasienio regionuose, kur šeimos keliauja apsipirkti į Latviją ar Lenkiją.
A. Nedzinskas mano, kad dėl to Lietuvos gamintojai atsiduria nepalankioje situacijoje: kitose valstybėse tokie produktai gaminami ir parduodami, o Lietuvos verslui jų gamyba yra ribojama.
Politikas taip pat teigia, kad pats gėrimas nėra alkoholis ir todėl neturėtų būti automatiškai prilyginamas alkoholio vartojimui.
Veryga: problema ne gėrime, o žinutėje
Visai kitokios pozicijos laikosi europarlamentaras Aurelijus Veryga.
Jo argumentas susijęs ne su tuo, kiek alkoholio yra butelyje – jo jame apskritai nėra.
Problema, anot A. Verygos, yra elgesio imitavimas.
Vaikiškas šampanas dažniausiai pateikiamas kaip tikras šampanas: panašus butelis, panašus pavadinimas, panašus šventinis ritualas.
Todėl, jo vertinimu, vaikui nuo mažens gali būti formuojama asociacija, kad šventė, linksmybės ir ypatingos progos yra neatsiejamos nuo gėrimo iš „šampano“ butelio.
A. Veryga tokį principą lygina su anksčiau egzistavusiais saldainiais ar šokoladinėmis cigaretėmis.
Nors jose taip pat nebuvo tabako, buvo manoma, kad vaikams skirtas suaugusiųjų elgesio imitavimas nėra tinkamas.
Ar tikrai vaikiškas šampanas skatina alkoholio vartojimą?
Būtent čia ir slypi pagrindinis ginčo klausimas.
Viena pusė sako, kad tai – tiesiog nealkoholinis limonadas, skirtas šventei.
Kita pusė mano, kad svarbus ne tik produkto turinys, bet ir jo pateikimas.
Vaikui galima pasiūlyti sulčių, limonado ar kito gazuoto gėrimo ir jį supilti į taurę. Tačiau vaikiškas šampanas sukuria kitokią simboliką – vaikas gauna savo „šampano butelį“, jį atidaro, pila į taures ir kartu su suaugusiais dalyvauja tame pačiame rituale.
Klausimas, ar toks ritualas vėliau turi įtakos žmogaus santykiui su alkoholiu, nėra toks paprastas.
Todėl diskusija iš esmės yra ne apie vieną limonado butelį, o apie tai, kokius įpročius ir asociacijas formuojame vaikams.
Vaikai šį gėrimą vis dar prisimena
Kad vaikiškas šampanas kai kuriems vaikams išliko kaip ryškus vaikystės prisiminimas, rodo ir moksleivių pasakojimai.
Kai kurie vaikai, grįždami iš kelionių į Latviją, specialiai ieško tokio gėrimo parduotuvėse.
Jiems jis pirmiausia asocijuojasi ne su alkoholiu, o su švente.
Būtent tai ir yra vienas pagrindinių A. Nedzinsko argumentų – jeigu vaikai šio produkto nori ir jis parduodamas kaimyninėse valstybėse, visiškas draudimas nebūtinai pasiekia tikslą.
Kita vertus, kritikai atsako, kad ne kiekvienas vaikų noras turi būti paverstas produktu parduotuvių lentynose.
Seime nuomonės išsiskyrė
A. Nedzinsko idėja nesulaukė vieningo palaikymo net tarp valdančiųjų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė aiškiai pasisako prieš tokio produkto grąžinimą.
Jos pozicija grindžiama profesiniu požiūriu į vaikų sveikatą ir elgesio formavimą.
Premjeras Gintautas Paluckas taip pat neskuba palaikyti šios iniciatyvos.
Jis pabrėžia, kad nors kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti įstatymų projektus, pats tokio pasiūlymo palaikyti neketina.
Tuo tarpu Remigijus Žemaitaitis į diskusiją pažvelgė gerokai laisviau ir netgi pajuokavo, kad geriau išmokyti gerti tikrą šampaną, nei rinktis nealkoholinį jo variantą.
Taigi net valdančiosios daugumos viduje šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra.
Institucijos taip pat skeptiškos
Vaikiško šampano grąžinimui nepritaria ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Tokiai pozicijai pagrindą suteikia platesnė valstybės politika – Lietuva pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė alkoholio vartojimo mažinimui, ypač tarp jaunimo.
Todėl bet koks produktas, kuris savo išvaizda, pavadinimu ar vartojimo ritualu atkartoja alkoholinį gėrimą, gali būti vertinamas atsargiai.
Kodėl vaikiškas šampanas buvo uždraustas?
Lietuvoje sprendimas riboti tokių produktų prekybą buvo priimtas dar 2019 metais.
Tuo metu buvo remiamasi argumentu, kad vaikams neturėtų būti kuriamos alkoholio vartojimą imituojančios asociacijos.
Tai buvo dalis platesnio požiūrio į vaikų apsaugą nuo ankstyvo alkoholio vartojimo normalizavimo.
Tačiau praėjus keliems metams klausimas vėl iškilo.
Ir šį kartą jis į Seimo darbotvarkę pateko ne dėl alkoholio, o dėl vaikų švenčių tradicijų, verslo interesų ir klausimo, kur turėtų būti nubrėžta riba tarp nekalto žaidimo ir suaugusiųjų elgesio imitavimo.
Vieni mato nostalgiją, kiti – netinkamą pavyzdį
Vaikiško šampano istorija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip smulkmena.
Tačiau ji atskleidžia daug platesnę visuomenės diskusiją.
Ar vaikiškas šampanas yra tiesiog gazuotas gėrimas, gražiai supakuotas šventei?
Ar vis dėlto jo pavadinimas, butelis ir vartojimo ritualas nuo mažens moko vaiką, kad alkoholis yra natūrali šventės dalis?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra.
A. Nedzinskas mano, kad draudimas yra perteklinis ir kad Lietuvos gamintojams turėtų būti suteikta galimybė konkuruoti su užsienio verslais.
A. Veryga ir sveikatos srities atstovai į situaciją žvelgia iš kitos pusės – jiems svarbiau ne produkto sudėtis, o tai, kokį elgesio modelį jis gali simbolizuoti.
Kol kas vaikiško šampano grįžimas į Lietuvos parduotuves nėra įvykęs faktas. Tačiau pats pasiūlymas jau sukėlė diskusiją, kuri, panašu, dar nesibaigs.
Ar vaikų šventei skirtas „šampanas“ iš tiesų yra tik nekaltas limonadas, ar vis dėlto vaikams nereikėtų siūlyti produktų, imituojančių suaugusiųjų alkoholio ritualus? Šį klausimą dabar teks spręsti politikams.
