Artėjanti žiema Lietuvoje gali būti visai kitokia, nei daugelis įpratę įsivaizduoti. Vietoje ilgai besilaikančio sniego, stiprių šalčių ir baltų peizažų vis dažniau tenka ruoštis permainingiems orams, lietui ir temperatūros svyravimams. Klimato pokyčiai keičia ne tik žiemos pobūdį, bet ir supratimą apie tai, kokia Lietuvoje gali būti šalčiausio metų laiko ateitis. Vis dėlto ar iš tiesų artėjame prie istorinio įvykio, kai žiema gali nustebinti dar nematytais rodikliais?
Žiema Lietuvoje keičiasi: įprasti orai tampa vis mažiau nuspėjami
Dar prieš kelis dešimtmečius žiema daugeliui Lietuvos gyventojų asocijavosi su sniegu padengtais laukais, užšalusiais vandens telkiniais ir ilgiau besilaikančia neigiama temperatūra.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žiemos pobūdis keičiasi. Šaltus laikotarpius vis dažniau pertraukia atodrėkiai, o sniego danga, ypač vakarinėje šalies dalyje, gali išsilaikyti gerokai trumpiau.
Meteorologiniu požiūriu tokie pokyčiai nėra atsitiktiniai. Kylanti vidutinė oro temperatūra daro įtaką kritulių pobūdžiui, sniego dangos trukmei ir šalčio laikotarpių dažnumui.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje nebeliks speigų ar gausaus snygio. Net ir šiltėjančio klimato sąlygomis gali pasitaikyti labai šaltų dienų bei stiprių pūgų. Tačiau ilgalaikė tendencija rodo, kad švelnesnės žiemos tampa vis labiau tikėtinos.
Ar Lietuvoje gali būti užfiksuotas istorinis žiemos rekordas?
Vienas įdomiausių klausimų – ar ateityje Lietuva gali sulaukti tokios šiltos žiemos, kokios dar nėra buvę per meteorologinių stebėjimų istoriją.
Tokia galimybė egzistuoja, nes šiltėjantis klimatas didina neįprastai šiltų sezonų tikimybę. Vis dėlto konkretaus rekordo negalima paskelbti iš anksto.
Kad žiema būtų pripažinta šilčiausia per stebėjimų istoriją, reikėtų palyginti viso meteorologinio sezono – gruodžio, sausio ir vasario – vidutinę temperatūrą su ankstesnių metų duomenimis.
Vienas neįprastai šiltas mėnuo dar nereiškia, kad visas sezonas taps rekordiniu. Situaciją gali pakeisti net ir kelių savaičių stipresnio šalčio laikotarpis.
Todėl kalbant apie galimą istorinę žiemą svarbu atskirti ilgalaikes klimato tendencijas nuo konkrečių sezoninių prognozių.
Naujausios prognozės rodo įdomią kryptį
2026–2027 metų žiemos prognozės jau sulaukė meteorologų dėmesio. Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos spalio mėnesio sezoninėje apžvalgoje nurodoma, kad didžiojoje Europos dalyje šią žiemą labiau tikėtina aukštesnė nei įprasta vidutinė oro temperatūra.
Vis dėlto prognozėse matyti ir galimi atmosferos cirkuliacijos pokyčiai. Žiemai įsibėgėjus, šiaurinėse Europos platumose gali sustiprėti aukšto atmosferos slėgio sritys, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali sudaryti sąlygas šaltesniam orui prasiveržti į žemyną.
Tai reiškia, kad net ir šiltesnės nei vidutinė žiemos scenarijus neatmeta staigių šalčių, snygio ar pavojingų žiemiškų reiškinių. Copernicus+1
Praėjusios žiemos pavyzdys parodė, kaip greitai viskas gali pasikeisti
Ypač iškalbingas yra 2025–2026 metų žiemos pavyzdys.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis sezonas buvo net 2,8 laipsnio šaltesnis už 1991–2020 metų vidurkį. Vidutinė žiemos oro temperatūra siekė –5 °C.
Dar įspūdingesnis faktas – vasario 2 dieną Šeduvoje temperatūra nukrito iki –34,3 °C.
Toks šaltis priminė, kad net ir klimato šiltėjimo laikotarpiu Lietuva gali patirti itin atšiaurias žiemas. Meteo LT+1
Tačiau vos metais anksčiau situacija buvo visiškai priešinga.
2024–2025 metų žiema buvo penkta šilčiausia Lietuvoje nuo 1961 metų. Vidutinė temperatūra siekė +0,5 °C, o sniego danga, kurios storis buvo bent vienas centimetras, vidutiniškai laikėsi vos 17,2 dienos.
Kaune tokių dienų buvo tik penkios. Klimato kaita
Šie kontrastai atskleidžia vieną svarbų dalyką: Lietuvos žiemos gali labai skirtis viena nuo kitos, todėl net ir aiški ilgalaikė klimato šiltėjimo tendencija negarantuoja šiltų orų kiekvieną sezoną.
Lietuvoje jau užfiksuotas reiškinys, kurio anksčiau nebuvo
Kalbant apie istorines žiemos staigmenas, verta prisiminti 2023 metų sausio pradžią.
Sausio 1 dieną Kybartuose minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau +10,4 °C. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tai buvo pirmas toks atvejis per beveik 250 metų trunkančią šalies meteorologinių stebėjimų istoriją, kai žiemos mėnesį minimali paros temperatūra išliko aukštesnė nei +10 °C. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Šis faktas parodo, kad net ir Lietuvoje, kur žiemą įprasti šalčiai, gali pasitaikyti itin neįprastų šilumos epizodų.
Ar artėjanti žiema pateiks panašių staigmenų? Kol kas atsakymo nėra. Tačiau klimato stebėjimai rodo, kad galimybės sulaukti neįprastų temperatūros svyravimų nereikėtų atmesti.
Kas laukia gruodį, sausį ir vasarį?
Artėjant žiemai gyventojams labiausiai rūpi, ar per Kalėdas sulauksime sniego, ar sausį spaus speigas ir ar vasarį žiema pagaliau parodys tikrąjį savo charakterį.
Kol kas sezoninės prognozės leidžia vertinti bendrą temperatūros kryptį, bet ne konkrečių dienų orus.
Gruodį svarbiausia bus stebėti, ar virš Baltijos regiono vyraus šiltesnės Atlanto oro masės, ar susidarys palankios sąlygos šalčiui įsitvirtinti.
Sausį ir vasarį didelę reikšmę turės atmosferos cirkuliacija, aukšto bei žemo slėgio sričių išsidėstymas ir galimi šalto oro įsiveržimai iš šiaurės bei rytų.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) pabrėžia, kad sezoninės prognozės yra tikimybinės. Jos padeda nustatyti, kokie orai labiau tikėtini, tačiau negali tiksliai pasakyti, kokia temperatūra bus konkrečią dieną po kelių mėnesių. ECMWF
Ar Lietuvoje gali būti žiema beveik be sniego?
Tai vienas labiausiai gyventojus dominančių klausimų.
Švelnesnės žiemos didina tikimybę, kad dalis kritulių iškris lietaus, o ne sniego pavidalu. Net ir susidariusi sniego danga gali greitai ištirpti, jeigu temperatūra dažnai pakils virš nulio.
Tačiau sniego sąlygos skirtinguose Lietuvos regionuose gali smarkiai skirtis. Pajūryje žiemą dažniau jaučiama Baltijos jūros įtaka, o rytiniuose rajonuose šaltesnės oro sąlygos gali išsilaikyti ilgiau.
Todėl net jeigu dalyje Lietuvos vyrautų lietingi ir švelnūs orai, kitur tuo pačiu metu gali būti sniego ir šalčio.
Visiškai besniegė žiema visoje Lietuvoje būtų išskirtinis reiškinys, tačiau dabartinės prognozės nesuteikia pagrindo teigti, kad būtent taip ir nutiks.
Meteorologinės žiemos ateitis: pokyčius pajus ne tik gamta
Permainingesnės žiemos turi įtakos ne vien žmonių kasdienybei.
Dažni užšalimo ir atšilimo ciklai gali bloginti kelių dangos būklę, didinti plikledžio pavojų ir apsunkinti eismo sąlygas.
Žemės ūkyje sniego dangos trūkumas gali kelti pavojų žiemkenčiams, ypač jei po šiltesnio laikotarpio staiga užklumpa stiprus šaltis.
Gamtoje neįprastai šilti laikotarpiai gali paveikti augalų ramybės būseną ir gyvūnų sezoninį aktyvumą.
Gyventojams švelnesnė žiema gali reikšti mažesnį šildymo poreikį, tačiau staigūs šalčio epizodai vis tiek gali smarkiai padidinti energijos suvartojimą.
Didžiausia staigmena dar gali būti prieš akis
Nors ilgalaikės prognozės leidžia manyti, kad 2026–2027 metų žiema didžiojoje Europos dalyje gali būti šiltesnė už įprastą, Lietuvoje konkretaus sezono baigtis vis dar neaiški.
Neatmetama nei švelni žiema su dažnais atodrėkiais, nei laikotarpiai, kai temperatūra staiga smarkiai nukris ir šalį užklos sniegas.
Ar bus pagerintas istorinis šilumos rekordas, paaiškės tik pasibaigus sezonui. Šiuo metu nėra patikimų duomenų, leidžiančių skelbti, kad rekordas neišvengiamas.
Viena aišku – Lietuvos žiemos tampa vis sunkiau apibūdinamos vienu scenarijumi. Todėl artėjantys mėnesiai gali pateikti ne vieną netikėtumą, o tikrąjį žiemos veidą atskleis tik realūs meteorologiniai stebėjimai.