Artėjanti 2026–2027 metų žiema Europoje gali pateikti netikėtumų. Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos vis dažniau būna švelnesnės, meteorologiniai procesai atmosferoje gali sudaryti sąlygas staigiems šalčio protrūkiams, gausiam snygiui ir ilgiau trunkantiems speigams. Ypatingas dėmesys krypsta į Šiaurės Europą ir Baltijos regioną, kuriame net nedideli atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali iš esmės pakeisti orus. Ar Lietuva šią žiemą gali sulaukti šalčių, primenančių atšiauriausias praėjusių dešimtmečių žiemas?
Europoje gali įvykti didelis orų lūžis
Artėjant kalendorinei žiemai, vis daugiau dėmesio skiriama atmosferos procesams, nuo kurių priklausys, kokie orai Europoje vyraus gruodį, sausį ir vasarį.
Viena svarbiausių aplinkybių – šalto oro judėjimas iš Arkties ir šiaurinių žemyno regionų. Nors įprastai vakarų vėjai į Europą atneša švelnesnes Atlanto oro mases, pasikeitus atmosferos slėgio sistemų išsidėstymui situacija gali smarkiai pasikeisti.
Jeigu virš Skandinavijos ar šiaurinės Atlanto dalies susiformuotų stipri aukšto slėgio sritis, įprastas vakarinių oro srautų judėjimas galėtų susilpnėti. Tuomet šaltoms oro masėms atsivertų kelias į Vidurio ir Rytų Europą.
Tokie pokyčiai kartais lemia itin staigius temperatūros kritimus. Vietovėse, kuriose dar neseniai vyravo lietingi ir palyginti šilti orai, per kelias dienas gali įsitvirtinti žiemiškos sąlygos.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai kol kas yra galimas atmosferos raidos scenarijus, o ne patvirtinta konkrečios šalčio bangos prognozė.
Lietuva gali atsidurti viename jautriausių regionų
Baltijos šalys yra geografinėje zonoje, kurioje susiduria skirtingos oro masės. Dėl šios priežasties žiemos orai Lietuvoje gali keistis itin sparčiai.
Vieną savaitę gali vyrauti teigiama temperatūra, lietus ir stiprus vakarų vėjas, o kitą – neigiama temperatūra, sniegas ir žvarbūs rytų vėjai.
Jeigu šaltos oro masės iš šiaurės rytų pasiektų Baltijos regioną, temperatūra galėtų nukristi gerokai žemiau nulio.
Didžiausias šaltis paprastai susidaro esant giedram dangui, silpnam vėjui ir sniego dangai, kai žemės paviršius naktimis intensyviai vėsta.
Rytiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose tokiomis sąlygomis gali būti šalčiau nei pajūryje, kur temperatūrą dažnai sušvelnina Baltijos jūros įtaka.
Vis dėlto pajūryje stiprus vėjas gali gerokai sustiprinti juntamą šaltį.
Vienas praėjusios žiemos skaičius verčia suklusti: –34,3 °C
Kad stiprūs šalčiai Lietuvoje nėra vien praeities prisiminimas, įrodė 2025–2026 metų žiema.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjęs žiemos sezonas buvo keturioliktas šalčiausias nuo 1961 metų. Vidutinė oro temperatūra siekė –5 °C, arba 2,8 laipsnio mažiau už daugiametę normą.
Dar įspūdingesnis buvo 2026 metų vasario 2-osios rytas. Šeduvoje termometrai rodė net –34,3 °C.
Po beveik 14 metų pertraukos Lietuvoje vėl užfiksuoti speigo atvejai. O sausio ir vasario mėnesių laikotarpis buvo šalčiausias nuo 1987 metų. Meteo LT
Šie duomenys rodo, kad net ir šiltėjant klimatui Lietuvoje vis dar gali pasitaikyti ilgų ir itin šaltų žiemos laikotarpių.
Naujausiose sezoninėse prognozėse – svarbus signalas
Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos 2026 metų spalio sezoninėse prognozėse išskiriama galima atmosferos cirkuliacijos kaita žiemai įsibėgėjant.
Prognozuojama, kad poliarinėse platumose gali sustiprėti aukšto slėgio sritys, kurios turėtų įtakos ir šiaurinei Europos daliai.
Tačiau yra viena svarbi detalė: didžiojoje Europos dalyje šiuo metu labiau tikėtina aukštesnė už daugiametį vidurkį sezoninė temperatūra. Silpnesnis šilumos signalas matomas Skandinavijos regione. Copernicus
Vadinasi, naujausi duomenys nepatvirtina, kad Europai neišvengiamai gresia rekordiškai šalta žiema. Vis dėlto jie neatmeta trumpesnių, bet intensyvių šalčio bangų galimybės.
Poliarinis sūkurys gali pakeisti žiemos eigą
Vienas labiausiai aptariamų žiemos atmosferos reiškinių yra poliarinis sūkurys.
Tai didelio masto atmosferos cirkuliacijos sistema, susijusi su šaltu oru poliarinėse platumose.
Kai stratosferinis poliarinis sūkurys susilpnėja, tam tikromis sąlygomis gali pasikeisti atmosferos cirkuliacija ir padidėti šalto arktinio oro įsiveržimų į vidutines platumas tikimybė.
Būtent toks procesas turėjo reikšmės praėjusią žiemą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, 2026 metų vasario šalčiams įtakos turėjo poliarinio sūkurio susilpnėjimas, susijęs su staigiu stratosferos atšilimu. Meteo LT
Tačiau panašaus reiškinio pasikartojimas savaime nereikštų, kad šalčiausios oro masės būtinai pasieks Lietuvą. Jų judėjimo kryptis priklausytų nuo atmosferos slėgio sistemų išsidėstymo.
Sniego gali būti tiek, kad įprastas gyvenimas sutriktų
Stiprus šaltis nėra vienintelis galimas žiemos išbandymas.
Jeigu į Europą prasiveržtų šaltos oro masės, o tuo pačiu metu per regioną slinktų drėgni ciklonai, kai kur galėtų kilti intensyvios pūgos.
Tokiu atveju pavojų keltų ne tik žema temperatūra, bet ir prastas matomumas, pustymas bei sparčiai augančios sniego pusnys.
Kad tokios sąlygos Lietuvoje įmanomos, primena praėjęs sezonas.
2025–2026 metų žiemą Laukuvoje sniego dangos storis vasario 19–20 dienomis siekė net 66 centimetrus. Dėl gausaus snygio ekstremaliosios situacijos buvo paskelbtos Plungės, Raseinių ir Utenos rajonuose. Meteo LT
Tai ypač svarbus priminimas, kad dideli žiemos iššūkiai gali kilti ir be absoliučių temperatūros rekordų.
Ar gali pasikartoti viena šalčiausių žiemų istorijoje?
Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje būta žiemų, kai stiprūs šalčiai laikydavosi ilgai, o sniego danga dengdavo žemę ištisas savaites.
Tokio scenarijaus pasikartojimo atmesti negalima.
Tačiau prognozuoti šalčiausią žiemą istorijoje vien remiantis atmosferos cirkuliacijos tendencijomis būtų nepagrįsta.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro ECMWF sezoniniai modeliai pateikia tikimybinius temperatūros ir kritulių vertinimus. Jie nėra skirti tiksliai nustatyti, kurią dieną po kelių mėnesių prasidės speigas. ECMWF
Net jeigu žiemą pasitaikytų kelios savaitės stipraus šalčio, likusi sezono dalis galėtų būti pakankamai šilta, kad bendra žiemos temperatūra viršytų normą.
Kas gyventojų lauktų prasidėjus stipriai šalčio bangai?
Jeigu Lietuvą pasiektų intensyvus ir ilgiau trunkantis atšalimas, pirmiausia jo poveikį pajustų transporto, energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriai.
Staigiai nukritus temperatūrai padidėtų šildymo poreikis, o esant gausiam snygiui kelių priežiūros tarnyboms tektų dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis.
Gyventojams didesnį pavojų keltų slidūs keliai, nušalimų rizika ir ilgas buvimas lauke.
Ypač sudėtingos sąlygos galėtų susidaryti, jeigu po atodrėkio temperatūra staiga nukristų žemiau nulio. Tokiais atvejais šlapi keliai ir šaligatviai gali greitai apledėti.
Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad tokia situacija Lietuvoje susidarys konkrečią artimiausių savaičių dieną.
Artimiausi mėnesiai gali pateikti netikėtą atsakymą
Artėjanti žiema dar kartą primena, kokia sudėtinga ir permaininga gali būti Europos atmosferos sistema.
Viena vertus, ilgalaikės prognozės didžiojoje žemyno dalyje palankesnės švelnesnei žiemai. Kita vertus, galimi atmosferos cirkuliacijos persitvarkymai neleidžia atmesti staigių šalčio protrūkių.
Lietuvai tai ypač aktualu po praėjusios žiemos, kai termometrai kai kur rodė žemesnę nei –30 °C temperatūrą, o sniego danga vietomis viršijo pusmetrį.
Ar 2026–2027 metų žiema vėl nustebins stipriais speigais, ar šį kartą vyraus švelnesni orai, paaiškės tik žiemai įsibėgėjus. Tačiau praėjusių metų patirtis parodė, kad net ir po neįprastai šiltos žiemos pradžios gali ateiti ilgai trunkantis, stingdantis šaltis.