Europoje artėjant žiemai vis daugiau dėmesio sulaukia galimi staigūs atmosferos cirkuliacijos pokyčiai, galintys atverti kelią šaltoms oro masėms iš šiaurės ir rytų. Jeigu susidarytų palankios sąlygos, dalį žemyno galėtų pasiekti stipresnis šaltis, snygis ir žvarbūs vėjai. Tokiu atveju permainų neišvengtų ir Lietuva. Vis dėlto meteorologai pabrėžia, kad ilgalaikės prognozės dar neleidžia tiksliai nustatyti nei galimos šalčio bangos pradžios, nei jos stiprumo.
Europa gali atsidurti šalto oro kelyje
Artėjantis žiemos sezonas Europoje gali pateikti ne vieną netikėtumą. Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos vidutiniškai šiltėja, atmosferoje vykstantys procesai vis dar gali sukelti staigius ir intensyvius šalčio epizodus.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių Europos žiemos orus, yra atmosferos slėgio sistemų išsidėstymas virš Šiaurės Atlanto, Skandinavijos ir rytinės žemyno dalies.
Įprastomis sąlygomis iš Atlanto atkeliaujančios oro masės daugeliui Europos valstybių atneša drėgnesnius ir švelnesnius orus. Tačiau susiformavus stipriai aukšto slėgio sričiai virš Skandinavijos ar šiaurinių platumų, vakarinių vėjų judėjimas gali susilpnėti.
Tokiu atveju atsiranda galimybė šaltam žemyniniam ar arktiniam orui prasiveržti toliau į pietus.
Būtent tokie atmosferos pokyčiai praeityje ne kartą lėmė stiprias šalčio bangas Europoje.
Šalčio banga gali pasiekti ir Baltijos šalis
Lietuva, Latvija ir Estija yra regione, kuriame žiemos orai ypač priklauso nuo vyraujančios oro masių judėjimo krypties.
Kai vyrauja vakarų vėjai, Baltijos regioną dažniausiai pasiekia drėgnesnis ir palyginti švelnus Atlanto oras.
Tačiau pasikeitus cirkuliacijai situacija gali apsiversti per kelias dienas.
Jeigu virš Šiaurės Europos susiformuotų palankus aukšto slėgio laukas, Baltijos valstybes galėtų pasiekti gerokai šaltesnis oras iš rytų arba šiaurės rytų.
Tokiais atvejais oro temperatūra gali smarkiai nukristi, o stipresnis vėjas dar labiau sustiprintų šalčio pojūtį.
Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad konkreti stipri šalčio banga jau neišvengiamai keliauja Lietuvos link. Tam būtini naujausi trumpalaikių prognozių duomenys.
Meteorologai stebi vieną svarbiausių žiemos reiškinių
Didelę įtaką šalčio bangų susidarymui gali turėti vadinamasis poliarinis sūkurys.
Tai didelio masto atmosferos cirkuliacijos sistema, susijusi su šaltu oru poliarinėse platumose.
Kai stratosferinis poliarinis sūkurys yra stiprus ir stabilus, tam tikromis sąlygomis tai gali būti susiję su vakarinių vėjų dominavimu žemesnėse platumose.
Tačiau sūkuriui susilpnėjus ar sutrikus, gali padidėti atmosferos cirkuliacijos persitvarkymo tikimybė.
Vienas iš tokių procesų – staigus stratosferos atšilimas. Nepaisant pavadinimo, šis reiškinys kartais gali būti susijęs su stipresnio šalčio epizodais Europoje.
Svarbu suprasti, kad poliarinio sūkurio susilpnėjimas automatiškai nereiškia speigo Lietuvoje. Jo poveikis priklauso nuo daugelio atmosferos procesų, o šalčio banga gali pasiekti visai kitą Šiaurės pusrutulio regioną.
Lietuvoje temperatūra gali keistis itin staigiai
Vienas būdingiausių Lietuvos žiemos bruožų – dideli temperatūros svyravimai.
Vos per kelias dienas švelnius ir drėgnus orus gali pakeisti neigiama temperatūra, o lietų – sniegas.
Jeigu šaltas oras užplūstų jau susidarius sniego dangai, naktimis temperatūra galėtų kristi dar sparčiau. Sniegas mažina žemės paviršiaus šilumos perdavimą, o giedromis ir ramiomis naktimis paviršius intensyviai vėsta.
Ypač žema temperatūra tokiomis sąlygomis gali susidaryti rytiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose.
Tuo metu pajūryje Baltijos jūros įtaka dažnai sušvelnina temperatūros kritimą, nors stiprus vėjas gali sukelti itin nemalonų šalčio pojūtį.
Didžiausias pavojus gali būti ne vien speigas
Staigi šalčio banga gali sukelti nemažai problemų net ir tada, kai temperatūra nepasiekia istorinių rekordų.
Didžiausi iššūkiai dažnai kyla dėl staigaus orų pasikeitimo.
Jeigu po lietingo laikotarpio temperatūra greitai nukristų žemiau nulio, ant kelių ir šaligatvių galėtų formuotis plikledis.
Stiprus snygis, lydimas gūsingo vėjo, galėtų apsunkinti matomumą ir eismo sąlygas.
Žema temperatūra taip pat didina šildymo poreikį, o ilgesni šalčio laikotarpiai gali tapti išbandymu energetikos sistemoms.
Ypač atidūs turėtų būti vairuotojai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie daug laiko praleidžia lauke.
Ar Europai gresia viena šalčiausių žiemų?
Tokios prognozės dažnai sulaukia didelio visuomenės dėmesio, tačiau meteorologiniu požiūriu jas būtina vertinti atsargiai.
Net jeigu Europą pasiektų stipri šalčio banga, tai dar nereikštų, kad visas žiemos sezonas bus neįprastai šaltas.
Kelias savaites trunkantis speigas gali pasitaikyti ir per žiemą, kurios bendra vidutinė temperatūra yra aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Be to, Europos orai skirtinguose regionuose gali labai skirtis.
Kol Skandinavijoje ir Baltijos šalyse vyrautų stiprus šaltis, Vakarų ar Pietų Europoje tuo pačiu metu galėtų laikytis gerokai švelnesni orai.
Todėl kalbėti apie visą Europą apimančią istorinę šalčio bangą galima tik turint konkrečius meteorologinius duomenis.
Kada paaiškės, ar Lietuvą pasieks stiprus šaltis?
Patikimiausios konkrečių orų prognozės paprastai apima artimiausias kelias dienas.
Maždaug savaitės laikotarpio prognozės taip pat gali suteikti naudingos informacijos, tačiau didėjant prognozės laikotarpiui didėja ir neapibrėžtumas.
Ilgesnio laikotarpio meteorologiniai modeliai gali parodyti galimas tendencijas, bet neleidžia patikimai nustatyti konkrečios šalčio bangos pradžios, trukmės ir žemiausios temperatūros.
Lietuvos gyventojams svarbiausia stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas prognozes ir perspėjimus.
Būtent jie leis įvertinti, ar galimi atmosferos pokyčiai iš tiesų virs reikšmingu atšalimu.
Žiema dar gali parodyti savo tikrąjį charakterį
Nors klimato šiltėjimas keičia Europos žiemas, stiprių šalčių galimybė niekur nedingo.
Atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali sukelti staigius temperatūros kritimus, gausų snygį ir sudėtingas eismo sąlygas.
Baltijos šalys yra vienas iš regionų, kuriame tokių pokyčių poveikis gali būti itin ryškus.
Artimiausi meteorologiniai stebėjimai ir prognozių atnaujinimai parodys, ar Europoje susidarys sąlygos stipresnei šalčio bangai ir ar jos poveikį pajus Lietuva. Kol kas aišku viena – net ir šiltėjančio klimato sąlygomis žiema vis dar gali pateikti labai šaltų staigmenų.