Artėjanti 2026–2027 metų žiema Lietuvoje gali pateikti netikėtumų, kuriems verta pasiruošti iš anksto. Europoje galimi atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali atverti kelią stipriems šalčiams, gausiam snygiui ir pūgoms. Nors kol kas nėra patvirtintų prognozių, kad Lietuvai gresia rekordinė žiema, praėjusio sezono įvykiai parodė, jog net ir šiltėjančio klimato sąlygomis mūsų šalyje gali pasitaikyti itin atšiaurių orų. Meteorologiniai scenarijai kelia klausimą – ar šiemet sulauksime žiemos, kuri įeis į istoriją?
Lietuvoje gali prasidėti visai kitokia žiema
Artėjant šalčiausiam metų laikui, vis daugiau dėmesio sulaukia ilgalaikės meteorologinės prognozės ir galimi atmosferos pokyčiai virš Europos. Nors iki kalendorinės žiemos pradžios dar liko kelios savaitės, gyventojams jau kyla klausimų, ar šiemet sulauksime gausaus sniego, ilgai trunkančių šalčių ir tikros žiemos.
Lietuvos žiemos pastaraisiais dešimtmečiais pastebimai keičiasi. Vienais metais sniego danga susiformuoja vos kelioms savaitėms, o kitais šalį užklumpa stiprūs šalčiai, pūgos ir intensyvus snygis.
Tačiau didžiausią pavojų gali kelti ne vien žema temperatūra. Staigūs orų pokyčiai, kai po lietaus ir atodrėkio prasideda speigas, gali sukelti itin sudėtingas eismo sąlygas, sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir pareikalauti papildomo pasiruošimo.
Meteorologiniu požiūriu vienas svarbiausių veiksnių yra atmosferos slėgio sistemų išsidėstymas virš Šiaurės Europos.
Jeigu virš Skandinavijos susiformuotų stipri aukšto slėgio sritis, galėtų susilpnėti šiltesnio Atlanto oro įtaka. Tuomet į Baltijos regioną atsivertų kelias gerokai šaltesnėms oro masėms iš šiaurės arba rytų.
Tokiu atveju Lietuvoje galėtų įsitvirtinti žiemiški orai, lydimi neigiamos temperatūros, snygio ir žvarbaus vėjo.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai yra vienas galimų atmosferos raidos scenarijų, o ne patvirtinta artėjančio ekstremalaus šalčio prognozė.
Tokį šaltį Lietuva jau pajuto – termometrai rodė žemiau 30 laipsnių šalčio
Kad stiprūs speigai Lietuvoje nėra vien praeities prisiminimas, parodė 2025–2026 metų žiema.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjęs žiemos sezonas buvo gerokai šaltesnis už daugiametį vidurkį. Vidutinė oro temperatūra siekė apie –5 laipsnius.
Ypač išsiskyrė vasario pradžia, kai Lietuvą sukaustė stiprus šaltis.
Vasario 2 dieną Šeduvoje užfiksuota net –34,3 laipsnio temperatūra. Tai buvo vienas ryškiausių praėjusios žiemos meteorologinių įvykių.
Toks speigas priminė, kad net ir po palyginti švelnių žiemų gali ateiti sezonas, kuriam reikia gerokai rimtesnio pasiruošimo.
Ypač sudėtinga situacija susidaro tada, kai žema temperatūra išsilaiko ilgą laiką, o sniego danga nuolat storėja.
Tokiais atvejais iššūkių kyla ne tik vairuotojams, bet ir kelių priežiūros tarnyboms, elektros tinklų operatoriams bei gyventojams.
Europoje gali įvykti didelis atmosferos lūžis
Vienas svarbiausių klausimų artėjant žiemai – ar virš Europos susiformuos atmosferos cirkuliacija, palanki stipriems šalčio protrūkiams.
Dažniausiai žiemos orus Lietuvoje lemia iš Atlanto atkeliaujančios oro masės. Jos atneša drėgmę, kritulius ir dažnus temperatūros svyravimus.
Tačiau situacija gali smarkiai pasikeisti, jeigu atmosferoje įsitvirtina vadinamasis blokavimo reiškinys.
Tai procesas, kai stipri aukšto slėgio sritis ilgesniam laikui pakeičia įprastą oro masių judėjimą.
Tokiais atvejais šiltas Atlanto oras gali būti nukreipiamas į šiaurę, o į Vidurio ir Rytų Europą pradeda plūsti šaltesnis žemyninis arba arktinis oras.
Jeigu tokia situacija išsilaikytų ilgiau, Lietuvoje galėtų prasidėti ne tik trumpalaikis atšalimas, bet ir kelias savaites trunkantis žiemiškų orų laikotarpis.
Vis dėlto atmosferos blokavimas ne visada reiškia speigą. Jo poveikis priklauso nuo aukšto slėgio srities vietos, stiprumo ir kitų meteorologinių veiksnių.
Sniego gali būti gerokai daugiau, nei daugelis tikisi
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje pasitaiko žiemų su trumpai išsilaikančia sniego danga, gausaus snygio tikimybė niekur nedingo.
Tam tikromis atmosferos sąlygomis per gana trumpą laiką gali iškristi didelis sniego kiekis.
Ypač intensyvus snygis galimas tuomet, kai šaltos oro masės susiduria su drėgnesniu oru, o per regioną slenka aktyvūs ciklonai.
Tokiais atvejais sniego danga gali sparčiai storėti, o stiprus vėjas pradeda pustyti sniegą ir formuoti dideles pusnis.
Praėjusi žiema parodė, kad tokie scenarijai Lietuvoje yra visiškai realūs.
2026 metų vasarį Laukuvoje sniego dangos storis siekė net 66 centimetrus.
Kai kuriuose Lietuvos rajonuose gausus snygis sukėlė rimtų problemų, o dėl sudėtingų sąlygų buvo skelbiamos ekstremaliosios situacijos.
Jeigu panašios sąlygos pasikartotų, gyventojams vėl tektų susidurti su apsnigtais automobiliais, sunkiai pravažiuojamais keliais ir sudėtingomis susisiekimo sąlygomis.
Tačiau kol kas nėra patikimų duomenų, kad būtent toks gausus snygis neišvengiamai pasikartos artėjančią žiemą.
Ar temperatūra Lietuvoje galėtų nukristi iki –30 laipsnių?
Tai vienas labiausiai gyventojus dominančių klausimų.
Lietuvos klimato sąlygomis 30 laipsnių šaltis yra retas, tačiau įmanomas reiškinys.
Tokiai temperatūrai susidaryti dažniausiai reikia kelių palankių aplinkybių: šaltos oro masės, giedro dangaus, silpno vėjo ir sniego dangos.
Ypač žema temperatūra gali būti fiksuojama rytiniuose bei pietrytiniuose šalies rajonuose, kur jūros poveikis mažesnis.
Tačiau prognozuoti tokius šalčius keliems mėnesiams į priekį būtų nepatikima.
Net ir pažangiausi meteorologiniai modeliai negali tiksliai nustatyti, kokia temperatūra konkrečią dieną bus po dviejų ar trijų mėnesių.
Todėl kalbos apie neišvengiamą –30 ar –40 laipsnių speigą Lietuvoje turėtų būti vertinamos atsargiai, jeigu jos nėra pagrįstos oficialiomis prognozėmis.
Vienas reiškinys gali pakeisti visos žiemos eigą
Kalbant apie galimus žiemos netikėtumus, vis dažniau minimas poliarinis sūkurys.
Tai didelio masto atmosferos cirkuliacijos sistema, susijusi su šaltu oru aplink Šiaurės ašigalį.
Tam tikromis sąlygomis poliarinio sūkurio susilpnėjimas gali būti susijęs su atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, dėl kurių šaltos oro masės pasiekia vidutines platumas.
Vienas iš tokių procesų vadinamas staigiu stratosferos atšilimu.
Nors jo pavadinimas gali skambėti paradoksaliai, šis reiškinys kartais sudaro sąlygas šalčio protrūkiams Europoje.
Vis dėlto nėra garantijos, kad kiekvienas poliarinio sūkurio sutrikimas sukels stiprų atšalimą Lietuvoje.
Šaltos oro masės gali pasukti į Šiaurės Ameriką, Aziją arba kitus Europos regionus.
Todėl meteorologams svarbu stebėti ne vieną reiškinį, o bendrą atmosferos situaciją.
Didžiausias išbandymas gali laukti vairuotojų
Jeigu artėjančią žiemą pasitaikytų intensyvių šalčių ir gausaus snygio laikotarpių, vieni pirmųjų jų poveikį pajustų vairuotojai.
Sniegu padengti keliai, plikledis, blogas matomumas ir stiprus vėjas gali smarkiai apsunkinti eismą.
Ypač pavojingos sąlygos susidaro tuomet, kai po atodrėkio temperatūra staiga nukrinta žemiau nulio.
Ant kelio dangos likęs vanduo gali užšalti, o kai kuriose vietose susiformavęs plikledis gali būti sunkiai pastebimas.
Stipraus snygio metu vairuotojams gali tekti susidurti ir su kita problema – sparčiai augančiomis sniego pusnimis.
Tokiais atvejais net ir įprastai lengvai pravažiuojami keliai gali tapti sudėtingi.
Todėl dar prieš prasidedant žiemai verta patikrinti automobilio padangas, akumuliatorių, langų valytuvus ir pasirūpinti žieminėms sąlygoms tinkamu langų plovimo skysčiu.
Gyventojams svarbu pasiruošti iš anksto
Nors tikslus artėjančios žiemos pobūdis dar nėra aiškus, specialistai paprastai rekomenduoja pasiruošti galimiems šalčiams ir sudėtingoms oro sąlygoms.
Pirmiausia verta įvertinti gyvenamojo būsto šildymo sistemą, patikrinti langų ir durų sandarumą.
Gyvenant individualiame name taip pat svarbu pasirūpinti šildymo įrangos technine būkle.
Stipraus snygio metu naudinga turėti pagrindines sniego valymo priemones.
Gyventojams, kurie dažnai keliauja automobiliu, verta stebėti orų prognozes ir, esant pavojingoms sąlygoms, keliones planuoti atsargiau.
Svarbu prisiminti, kad didžiausią pavojų kartais kelia ne pats šaltis, o staigus temperatūros pasikeitimas.
Ar Lietuvoje gali būti užfiksuota istorinė žiema?
Nors kalbos apie rekordinę žiemą skamba įspūdingai, meteorologiniu požiūriu tokias prognozes būtina vertinti atsargiai.
Kad žiema būtų pripažinta šalčiausia per meteorologinių stebėjimų istoriją, reikėtų įvertinti viso sezono vidutinę temperatūrą ir palyginti ją su ankstesniais stebėjimais.
Vienas itin šaltas mėnuo ar net kelios speigo savaitės dar nereiškia, kad visa žiema taps rekordine.
Be to, ilgalaikės klimato tendencijos rodo, kad vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje kyla.
Tai nereiškia, kad stiprūs šalčiai išnyks. Tačiau jų pasikartojimo tikimybė ir pobūdis gali keistis.
Šiuo metu nėra patikimų meteorologinių duomenų, leidžiančių teigti, kad 2026–2027 metų žiema taps šalčiausia ar sniegingiausia per visą Lietuvos stebėjimų istoriją.
Kada paaiškės, kokia žiema iš tiesų laukia?
Artimiausiomis savaitėmis meteorologiniai modeliai pateiks vis daugiau informacijos apie galimus gruodžio orus.
Tačiau tiksliausios prognozės paprastai sudaromos artimiausioms dienoms, o ilgesnio laikotarpio vertinimai išlieka tikimybiniai.
Todėl gyventojams svarbiausia sekti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamus duomenis ir oficialius perspėjimus apie pavojingus meteorologinius reiškinius.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pranešimus apie stiprų snygį, pūgas, plikledį ir smarkų temperatūros kritimą.
Žiema dar gali pateikti didžiausią staigmeną
Artėjantis žiemos sezonas primena, kad Lietuvos orai gali būti itin permainingi.
Po švelnių ir lietingų savaičių gali prasidėti stiprus atšalimas, o negausų sniegą per trumpą laiką gali pakeisti storas sniego sluoksnis.
Praėjusios žiemos speigai ir gausus snygis parodė, kad net ir šiltėjančio klimato sąlygomis Lietuvoje gali pasitaikyti itin sudėtingų žiemiškų orų.
Ar 2026–2027 metų žiema taps istorine, kol kas pasakyti neįmanoma. Tačiau viena aišku – stiprūs šalčiai, pūgos ir gausus sniegas Lietuvoje tebėra realūs reiškiniai, todėl pasiruošimas žiemai išlieka svarbus kiekvienam gyventojui.
O tikrąjį atsakymą, kokia žiema laukia Lietuvos, pateiks artimiausių mėnesių meteorologiniai stebėjimai.