Koks turėtų būti žmogaus svoris pagal jo ūgį? Šis klausimas aktualus daugeliui, tačiau specialistai pabrėžia – vieno „idealaus“ skaičiaus, kuris tiktų visiems, nėra. Kūno sudėjimas, amžius, raumenų masė ir kiti individualūs veiksniai gali reikšmingai pakeisti tai, kaip vertinamas žmogaus svoris.
Vis dėlto įvairios medicininės formulės gali padėti orientaciniu būdu įvertinti, koks kūno svoris galėtų būti tinkamas pagal ūgį.
Ar tikrai idealus svoris – tas, kurį turėjome būdami 18-os?
Ilgą laiką buvo populiari nuomonė, kad žmogus turėtų stengtis išlaikyti tokį svorį, kokį turėjo būdamas maždaug 18 metų.
Tačiau gyvenimas bėgant metams keičiasi. Keičiasi ir organizmas – fizinis aktyvumas, raumenų masė, hormonų veikla, medžiagų apykaita bei energijos poreikis.
Todėl aklai siekti prieš 15 ar 20 metų turėto svorio nebūtinai yra geriausias sprendimas.
Svarbiausia ne vien skaičius svarstyklėse, bet ir bendra sveikatos būklė, kūno sudėjimas bei gyvenimo būdas.
Su amžiumi energijos poreikis taip pat gali mažėti. Dėl to svoris neretai palaipsniui didėja net ir tuomet, kai žmogus mano, kad jo mityba iš esmės nepasikeitė.
Todėl staigus bandymas susigrąžinti jaunystės svorį gali būti netinkamas. Svorį mažinti rekomenduojama palaipsniui, o tikslą geriau vertinti atsižvelgiant į dabartinę žmogaus būklę.
Brokos formulė: paprastas būdas orientuotis
Viena iš seniau naudotų kūno svorio įvertinimo metodikų yra Brokos formulė.
Pagal pateikiamą jos versiją:
Vyrams:
Idealus svoris = (ūgis centimetrais – 100) × 1,15
Moterims:
Idealus svoris = (ūgis centimetrais – 110) × 1,15
Pavyzdžiui, jei moters ūgis yra 170 cm:
(170 – 110) × 1,15 = 69 kg.
Tai reikštų, kad pagal šią formulę orientacinis svoris būtų apie 69 kilogramus.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra medicininė diagnozė ir nėra universali taisyklė, pagal kurią kiekvienas žmogus privalėtų sverti būtent tiek.
Kodėl vien ūgio ir svorio santykio nepakanka?
Žmogaus kūnas nėra vienodas. Du vienodo ūgio žmonės gali sverti skirtingai ir abu būti visiškai sveiki.
Vienas žmogus gali turėti daugiau raumenų, kitas – mažesnę raumenų masę. Skiriasi ir kaulų struktūra, kūno proporcijos bei riebalinio audinio pasiskirstymas.
Todėl vien svarstyklės nepasako visos istorijos.
Pavyzdžiui, sportuojantis žmogus dėl didesnės raumenų masės gali sverti daugiau nei tokio pat ūgio mažiau fiziškai aktyvus žmogus, tačiau tai savaime nereiškia, kad jo kūno svoris yra per didelis.
Dėl šios priežasties šiuolaikinėje medicinoje kūno svoris dažnai vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant ne tik į kilogramus, bet ir į kūno masės indeksą (KMI), liemens apimtį, kūno sudėtį, fizinį aktyvumą bei bendrą sveikatos būklę.
Koks svoris pagal ūgį nurodomas moterims?
Pateikiamoje orientacinėje lentelėje moterims nurodomos tokios svorio ribos:
| Ūgis | Orientacinis svoris |
|---|---|
| 147 cm | 44–49 kg |
| 150 cm | 45–50 kg |
| 152 cm | 46–51 kg |
| 155 cm | 47–53 kg |
| 157 cm | 49–54 kg |
| 160 cm | 50–56 kg |
| 162 cm | 51–57 kg |
| 165 cm | 53–59 kg |
| 168 cm | 55–61 kg |
| 170 cm | 56–63 kg |
| 173 cm | 58–65 kg |
| 175 cm | 60–67 kg |
| 178 cm | 62–69 kg |
| 180 cm | 64–71 kg |
| 183 cm | 66–72 kg |
Šie skaičiai turėtų būti vertinami tik kaip orientaciniai, o ne kaip privalomas svorio standartas.
Svarbiausia – nepasiduoti „idealaus kūno“ spaudimui
Norint sumažinti kūno svorį, nebūtina vaikytis konkretaus skaičiaus vien todėl, kad jis pateiktas lentelėje.
Daug svarbiau, kad svorio pokyčiai būtų laipsniški, tvarūs ir suderinami su žmogaus sveikatos būkle.
Specialistai taip pat nerekomenduoja ekstremalių dietų ar labai greito svorio metimo. Per trumpą laiką numesti daug kilogramų gali būti sudėtinga ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o numestas svoris neretai greitai sugrįžta.
Todėl tikrasis tikslas turėtų būti ne „atrodyti kaip 18-os“, o išlaikyti sveikatai palankų kūno svorį ir gerą savijautą.
Svarbu prisiminti
„Idealus svoris“ yra gana sąlyginė sąvoka. Medicinoje nėra vieno skaičiaus, kuris tiktų kiekvienam žmogui pagal jo ūgį.
Formulės ir lentelės gali būti naudingos kaip pradinis orientyras, tačiau individualų svorį geriausia vertinti kartu su kitais sveikatos rodikliais.
Jeigu kyla klausimų dėl kūno svorio, jo mažinimo ar didėjimo, tikslingiausia pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu, kuris gali įvertinti konkrečią situaciją.
Taigi prieš lipant ant svarstyklių verta prisiminti: vienas skaičius neapibrėžia žmogaus sveikatos.
