Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Vyšnių auginimas sode yra viena iš naudingiausių, bet kartu ir reikliausių sodininkystės sričių. Šis vaismedis, pasižymintis ne tik įspūdingu vaisių skoniu, bet ir labai dekoratyviu žydėjimu, gali tapti tikru bet kurio sodo sklypo pasididžiavimu. Tačiau kelias į gausų saldžių ir sultingų uogų derlių reikalauja tam tikrų sodininko žinių ir reguliarių pastangų.
Daugelis pradedančiųjų ir patyrusių sodininkų susiduria su mažo derliaus ar nepatenkinamos vyšnių vaisių kokybės problemomis. Teisingas šio medžio auginimo būdas, pagrįstas žemės ūkio priemonių rinkiniu, padės išvengti nusivylimų ir kiekvieną sezoną gauti stabilų skanių uogų derlių.
Pirma, verta atkreipti ypatingą dėmesį į tinkamos vyšnių veislės pasirinkimą, kuris yra esminis sėkmingo auginimo veiksnys. Skirtingos šio vaismedžio veislės pasižymi savitomis savybėmis ir kelia skirtingus auginimo sąlygų reikalavimus. Renkantis veislę, būtina atidžiai atsižvelgti į regiono klimato ypatybes, įskaitant minimalią žiemos temperatūrą, šalnų dažnumą ir vegetacijos trukmę. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra pasirinktos veislės atsparumas įprastoms ligoms ir kenkėjams, taip pat vaisių nokimo laikotarpis. Patyrę sodininkai rekomenduoja sodinti kelias veisles su skirtingu nokimo laikotarpiu, o tai leidžia ne tik pailginti saldžių uogų skynimo sezoną, bet ir žymiai padidinti bendrą vyšnių sodo produktyvumą dėl geresnio kryžminio apdulkinimo.
Antra, teisinga vyšnių sodinimo vietos parinkimas vaidina lemiamą vaidmenį tolesniam jų vystymuisi ir derėjimui. Vyšnios yra saulę mėgstantys augalai, kuriems reikalingos gerai apšviestos, bet nuo stipraus vėjo, galinčio pažeisti žiedus ir kiaušides, apsaugotos vietos. Šis vaismedis teikia pirmenybę derlingoms, gerai drenuojančioms dirvoms, kurių reakcija neutrali arba šiek tiek rūgšči. Nepakankamas drenažas gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip šaknų sistemos puvimas, o tai neišvengiamai neigiamai paveiks derliaus kokybę ir kiekį. Reikėtų vengti vyšnių sodinimo žemumose ir vietose, kur aukštas gruntinio vandens lygis arba pavasarį stovi tirpsmo vanduo. Rekomenduojama iš anksto paruošti sodinimo duobes, užpildant jas sodo dirvožemio, humuso ir reikalingų mineralinių trąšų mišiniu, kad daigai pradiniame augimo etape turėtų optimalias sąlygas.
Trečia, norint gauti stabilų ir gausų derlių, būtina atsižvelgti į vyšnių apdulkinimo savybes. Dauguma vyšnių veislių yra savaime sterilios, o tai reiškia, kad jos negali suformuoti vaisių, apdulkinamos savo žiedadulkėmis. Norint sėkmingai derėti, tokioms veislėms reikalingas kryžminis apdulkinimas su suderinamomis apdulkintojų veislėmis. Optimalus sprendimas yra sodinti kelias skirtingas vyšnių veisles arti viena kitos, o tai žymiai padidina susidarančių kiaušidžių skaičių ir garantuoja stabilų derlių. Papildomas veiksnys, prisidedantis prie apdulkinimo gerinimo, yra palankių sąlygų bitėms ir kitiems apdulkinantiems vabzdžiams pritraukti sukūrimas vyšnių žydėjimo laikotarpiu, pavyzdžiui, netoliese sodinant medunešius arba vietoje pastatant avilius.
Ketvirta, reguliari kompleksinė vyšnių medžių priežiūra apima keletą svarbių agrotechnikos priemonių: genėjimą, laistymą, tręšimą ir apsaugą nuo kenkėjų bei ligų. Genėjimas atliekamas tam tikrais laikotarpiais: pavasarį prieš prasidedant aktyviam sulčių tekėjimui ir rudenį, nuėmus derlių. Teisingai atliktas genėjimas suformuoja harmoningą medžio lają, žymiai pagerina vidinių šakų apšvietimą ir užtikrina gerą vėdinimą, o tai neleidžia vystytis daugeliui grybelinių ligų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sanitariniam genėjimui, pašalinant pažeistas, ligotas ir sausas šakas, kurios gali tapti infekcijų šaltiniu. Formuojamasis jaunų medžių genėjimas skirtas sukurti tvirtą lajos skeletą, galintį atlaikyti būsimo derliaus svorį nesulūždamas.
Penkta, vyšnių apsauga nuo kenkėjų ir ligų yra labai svarbus priežiūros aspektas, tiesiogiai veikiantis derliaus kiekį ir kokybę. Vyšnios yra jautrios įvairiems kenkėjams, iš kurių pavojingiausi yra amarai, vyšnių musės ir vyšnių vaisių kandys, galintys sunaikinti didelę derliaus dalį. Dažnos vyšnių ligos yra kokomikozė, kuri pasireiškia rausvomis dėmėmis ant lapų, moniliozė, pažeidžianti žiedus ir vaisius, ir gumozė, kuriai būdingas gintaro spalvos dervos išsiskyrimas ant kamieno ir šakų. Siekiant veiksmingai apsaugoti vyšnias, naudojamas priemonių rinkinys, įskaitant prevencinį ir gydomąjį gydymą specializuotais insekticidais ir fungicidais. Ypač svarbu laiku pašalinti pažeistas augalo dalis ir griežtai laikytis sanitarinių standartų sode, įskaitant rudens valymą ir nukritusių lapų sunaikinimą, kurie kitą sezoną gali būti infekcijos šaltinis.
Šešta, teisingas laistymo ir tręšimo režimas daro didelę įtaką vyšnių vystymuisi ir derliaus kokybei. Šį vaismedį reikia reguliariai laistyti, ypač kritiniais jo vystymosi laikotarpiais: žydėjimo, vaisių formavimosi ir nokimo metu. Nepakankamas dirvožemio drėgnumas gali lemti didelį kiaušidžių kritimą, vaisių dydžio sumažėjimą ir jų skonio pablogėjimą. Vyšnias reikia laistyti pagal poreikį, atsižvelgiant į dirvožemio būklę ir oro sąlygas, siekiant išvengti tiek išdžiūvimo, tiek per didelio dirvožemio drėgnumo. Vyšnių maitinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į medžio sezoninius įvairių maistinių medžiagų poreikius. Pavasarį patartina naudoti azoto trąšas, kurios skatina vegetatyvinį augimą. Vasarą rekomenduojama naudoti fosforo-kalio kompleksus, kurie skatina geresnį derėjimą ir padidina vaisių cukraus kiekį. Rudenį atliekamas organinis maitinimas, kuris padeda medžiui kaupti maistines medžiagas ir pasiruošti žiemos ramybės periodui.
Vyšnių auginimas – sudėtingas procesas, reikalaujantis iš sodininko dėmesio daugeliui detalių ir pasirengimo laikytis tam tikrų žemės ūkio rekomendacijų. Laikantis visų būtinų vyšnių priežiūros taisyklių, rezultatas bus gausus kasmetinis didelių, sultingų ir stebėtinai saldžių uogų derlius, kuris pelnytai laikomas vienu geidžiamiausių vasaros sezono vaisių. Svarbu prisiminti, kad vyšnios yra ilgaamžis derlius, kuris, tinkamai prižiūrimas, gali duoti vaisių daugelį dešimtmečių, atpirkdamas visas į jį investuotas pastangas ir laiką. Patirtis ir žinios, įgytos auginant šį kaprizingą, bet dėkingą derlių, neabejotinai suteiks pasitenkinimo kiekvienam sodininkui, nusprendusiam dalį savo sklypo skirti vyšnių auginimui.
