Sekite mus Facebook'e!
Vyrauja nuomonė, kad pakartotinai virinti vandenį yra pavojinga. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?
Viena iš nurodomų priežasčių yra ta, kad smarkiai padidėja „sunkaus vandens” koncentracija
. Šiuo terminu vadinamas D2O, kurio molekulėje yra du deuterio atomai (vandenilis, kurio branduolyje yra protonas ir neutronas).
Bet kuriame kibire vandens yra tam tikras kiekis „sunkaus vandens” (apie 3 g), tačiau mes jį geriame be jokios žalos sveikatai.
Paprastas vanduo užverda 100 laipsnių temperatūroje, o „sunkaus” vandens virimo temperatūra yra aukštesnė.
Verdant paprastas vanduo išgaruoja, o „sunkusis” vanduo lieka, jo koncentracija pradiniame skystyje šiek tiek padidėja, o vėl užvirus tampa dar didesnė.
Mokslininkai apskaičiavo, kad norint „sunkaus vandens” koncentraciją 1 litre paprasto vandens padidinti 10 kartų, reikėtų įpilti vandens, kurio kiekis prilygsta 300 000 000 000 000 Žemės planetos masių.
Mineralinės druskos
Kita priežastis, dėl kurios draudžiama pervirinti vandenį, yra mineralinių druskų koncentracijos padidėjimas. Beje, ne visos jos yra kenksmingos.
Taip, pakartotinai virinant šių druskų koncentracija padidėja, tačiau vandenyje jų lieka tik tam tikras kiekis.
Likusi dalis iškrenta į nuosėdas, sudarančias nuosėdas, kurios dar niekam nepakenkė.
Chloras
Trečioji priežastis – vandenyje esantis nuodingasis chloras, kuris verdant reaguoja su kitomis organinėmis medžiagomis
, todėl susidaro dar nuodingesnių junginių
.
Chloro, žinoma, dedama į vandentiekio vandenį, tačiau būtent tam, kad būtų pašalintos jame esančios organinės medžiagos,
o virinant šios organinės medžiagos žūsta nesusidarant pavojingos koncentracijos nuodingų junginių, net jei procesas kartojamas.
Išvada
Visa tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo, kad pakartotinis vandens virinimas neturi neigiamo poveikio žmogaus organizmui
. Tačiau čia verta prisiminti dar vieną dalyką: jei vandenyje iš pradžių yra daug organinių priemaišų, jo negalima gerti žalio ar virinto.
