Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Sodininkystė reikalauja daug pastangų ir laiko, o dėl paukščių prarasti pasėliai vasaros gyventojui gali būti tikras nusivylimas. Daugelis sklypų savininkų susiduria su situacija, kai prinokę vaisiai dingsta vos per kelias dienas. Šiuo atžvilgiu ypač aktyvūs yra juodieji strazdai, kurie per trumpą laiką gali palikti medžius be jokių vaisių.
Tradiciniai atbaidymo metodai, pavyzdžiui, įprastos baidyklės, dažnai yra neveiksmingi, nes paukščiai prie jų greitai prisitaiko. Kai kurie sodininkai, desperatiškai norėdami apsaugoti savo pasėlius, imasi drastiškų priemonių, įskaitant vaismedžių kirtimą. Tačiau yra patikrintų metodų, leidžiančių išsaugoti vaisius nepakenkiant paukščiams, kurie atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje.
1 metodas: Šviesą atspindinčių elementų naudojimas
Vienas iš prieinamiausių ir paprasčiausių augalų apsaugos būdų – ant medžių šakų dėti blizgančius daiktus. Tam puikiai tinka seni optiniai diskai, aliuminio folijos juostelės arba dekoratyvinis Naujųjų metų „blizgučiai“. Veikimo principas pagrįstas tuo, kad judėdami vėjyje šie objektai sukuria lengvą akinimą, atspindėdami saulės spindulius. Staigūs šviesos blyksniai atbaido paukščius, versdami juos laikytis atokiau nuo vaismedžių. Svarbu tokius atšvaitus išdėstyti visoje medžio lajoje, užtikrinant jų laisvą judėjimą vos gūsiant vėjui.
2 metodas: patobulinta kaliausė
Klasikinę kaliausę galima gerokai patobulinti pridedant elementų, kurie veikia įvairius paukščių pojūčius. Be vizualinio baidymo, veiksminga pridėti ir garso elementų – pakabinti mažus skardos gabalėlius ar varpelius, kurie skambės pučiant vėjui. Be to, verta prie kaliausės pritvirtinti ryškias plazdėjančias juosteles, sukuriančias judėjimo efektą. Toks vizualinių ir garsinių dirgiklių derinys žymiai padidina šio tradicinio augalų apsaugos metodo efektyvumą.
3 metodas: ultragarsiniai repelentai
Šiuolaikinės technologijos siūlo specialius prietaisus, skleidžiančius ultragarso bangas, kurios nemalonios paukščiams, bet žmogaus ausiai yra visiškai nepastebimos. Tokie repelentai veikia automatiškai, aplink saugomą teritoriją sukurdami garso barjerą, kuris atbaido paukščius. Šis metodas ypač efektyvus apsaugant mažas teritorijas su kompaktiškai išsidėsčiusiais vaismedžiais.
4 metodas: Apsauginis tinklas
Patikimiausias, nors ir daugiau darbo reikalaujantis, būdas apsaugoti derlių yra naudoti specialų smulkų tinklą. Šis sprendimas sukuria fizinį barjerą, kuris neleidžia paukščiams pasiekti vaisių jam nepakenkiant. Tinklelis turėtų visiškai uždengti medžio vainiką, bet netrukdyti normaliam augalo augimui ir vystymuisi. Šis metodas ypač aktualus vertingoms veislėms ir mažiems medžiams, kur derliaus nuostoliai yra ypač pastebimi.
5 metodas: Alternatyvaus maisto šaltinio kūrimas
Įdomus ir aplinkai nekenksmingas problemos sprendimo būdas – šalia vaismedžių sodinti augalus, kuriuos paukščiai mėgsta kaip maistą. Pavyzdžiui, šermukšnis ar šermukšnis gali būti puiki alternatyva vyšnioms. Paukščiai, radę patrauklesnį maisto šaltinį, rečiau užpuls pagrindinį derlių. Šis metodas ne tik padeda išsaugoti vaisius, bet ir padeda išlaikyti biologinę įvairovę augavietėje.
Sodo kultūrų apsauga nuo paukščių – užduotis, reikalaujanti kompleksinio požiūrio ir skirtingų metodų derinio. Svarbu atsiminti, kad efektyviausias yra skirtingų metodų derinys, nes paukščiai greitai pripranta prie to paties tipo repelentų. Renkantis apsaugos metodus, reikėtų vadovautis žmogiškumo principu, vengiant sprendimų, kurie gali pakenkti paukščiams. Juk paukščiai yra neatsiejama natūralios ekosistemos dalis, atliekanti daug naudingų funkcijų, įskaitant vabzdžių kenkėjų skaičiaus kontrolę. Tinkamai organizuota augalų apsauga leis sodininkui mėgautis savo darbo vaisiais, išlaikant darnius santykius su supančia gamta.
