Sekite mus Facebook'e!
Kodėl invaziniai šliužai tapo didžiule problema?
Pastaraisiais metais Lietuvos soduose ir daržuose vis dažniau pastebima invazinių šliužų – ypač Ispaninio luzitaninio šliužo – gausa. Šie kenkėjai yra itin atsparūs, greitai dauginasi ir naikina įvairiausius augalus – nuo salotų iki uogakrūmių. Drėgni orai ir šilta vasara jiems itin palanki, todėl jų populiacija kartais išauga keliskart per vieną sezoną. Blogiausia tai, kad šie šliužai neturi natūralių priešų mūsų krašte, tad jų plitimui riboti reikia žmogaus įsikišimo.
Rankinis rinkimas – paprasta, bet veiksminga pradžia
Nors daugelis sodininkų vengia liestis prie šliužų, jų surinkimas rankomis – viena iš efektyviausių kontrolės priemonių. Tai galima daryti anksti ryte arba vakare, kai šliužai išlenda maitintis. Geriausia tai daryti su pirštinėmis ir kibiru, į kurį įpilta sūdyto vandens ar acto tirpalo – surinkti šliužai iškart žūsta. Svarbiausia – tai daryti reguliariai, kasdien, ypač po lietaus. Nors metodas reikalauja laiko, jis leidžia žymiai sumažinti šliužų kiekį be jokių chemikalų.
Pelenai, kavos tirščiai ir smėlis – barjerai, kurių šliužai vengia
Vienas iš seniausių ir natūraliausių būdų – kurti fizinius barjerus aplink augalus. Pelenai, ypač iš medienos, yra šarminiai ir džiovinantys, todėl šliužai jų vengia. Kavos tirščiai veikia ne tik kaip kvapo atbaidymo priemonė, bet ir kaip paviršius, kuris šliužams nepatinka. Pabarstykite šių medžiagų aplink lysves ar sodo kraštus – tai padės sulaikyti šliužų invaziją. Panašiai veikia smulkus žvyras ar smėlis – šliužams nepatogu judėti per aštrų ar birų paviršių.
Alus – paprasta, bet veiksminga spąstų priemonė
Vienas iš populiariausių liaudiškų triukų – tai alaus spąstai. Į žemėje įkastą indelį pripilkite alaus – šliužus traukia fermentų kvapas, tad jie įkrenta į skystį ir nuskęsta. Svarbu, kad indo kraštai būtų žemiau žemės paviršiaus – taip šliužai lengviau pateks vidun. Spąstus reikėtų keisti kasdien, ypač jei orai drėgni. Šis metodas tinka ne tik šliužų mažinimui, bet ir jų gausos įvertinimui konkrečioje vietoje.
Prevenciniai veiksmai ir tvarka darže – ilgam laikui
Šliužams labai patinka drėgnos, pavėsingos ir neprižiūrėtos vietos. Todėl svarbu palaikyti tvarką darže: išravėti piktžoles, nupjauti žolę, nepalikti krūvų su šakomis ar šienu. Mulčias, jei naudojamas, turėtų būti sausas ir lengvai pralaidus – tankus šienas ar šlapias lapų sluoksnis tampa šliužų rojum. Taip pat galima pasitelkti augalus, kurių šliužai nemėgsta – levandas, šalavijus, česnaką ar medetkas. Jų sodinimas lysvių kraštuose gali padėti atgrasyti kenkėjus natūraliai.
Šliužus įveikti galima ir be chemijos
Invaziniai šliužai gali padaryti didelės žalos, bet su jais kovoti įmanoma net nenaudojant kenksmingų pesticidų. Rankinis rinkimas, natūralūs barjerai, alaus spąstai ir daržo tvarka – veiksmingas kompleksas, padedantis atsikratyti šių gleivėtų kenkėjų. Svarbiausia – nuoseklumas ir kantrybė. O atradus geriausią metodų derinį – šliužai ilgainiui taps tik praeities problema.
