Ar juokai apie 4 dienų darbo savaitę padidins gimstamumą Lietuvoje

Sekite mus Facebook'e!

Kai paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šmaikštauja, kad jau reikia kalbėti apie 3 dienų darbo savaitę, o 4 dienos būtų norma, verslas tai vertina kaip politikavimą ir užuominą, kad valdžia vėl prašys jų susimokėti už eksperimentus, o ar tai padidins darbo našumą bei galbūt gimstamumą – didelis klausimas.

Klaipėdos uostas reiškia susirūpinimą, kad tokie eksperimentai atsilieps konkurencingumui. Tuo tarpu paslaugų sektorius teoriškai galėtų prisitaikyti, bet mato daug kilsiančių problemų. Klaipėdos savivaldybė idėjos trumpinti darbo savaitę taip pat neatmeta.

O štai Tokijas tokiu būdu jau nuo šių metų siekia didinti gimstamumą. Nuo balandžio mėnesio Tokijo miesto valdžia savo darbuotojams siūlo keturių darbo dienų savaitę, tikėdamasis padidinti gyventojų skaičių ir sukurti sveikesnį darbo bei asmeninio gyvenimo balansą šalyje.

Tokiu būdu Tokijas bando spręsti gimstamumo problemą. Japonijos sostinėje vienai moteriai tenka 1,1 vaiko ir tai yra mažiausias rodiklis šalyje.

Lietuvoje šis rodiklis, 2023 metų duomenimis, nukrito iki 1,18 ir yra vienas žemiausių Europoje.

Tačiau nauja tvarka Tokijuje nereiškia, kad darbuotojai dirbs mažiau. Visa darbo savaitė ir toliau išlieka 40 valandų, tik padalintų po 10 val. per 4 dienas. Japonijos sostinė tikisi, kad ši priemonė paskatins kurti didesnes šeimas. Ją imta taikyti po to, kai kitos gimstamumo skatinimo priemonės nesuveikė.

Tokijo savivaldybė tikisi, kad jų pavyzdžių paseks ir privatus verslas. Mokslininkai tai vertina skeptiškai, tačiau sveikina siekį keisti darbo kultūrą, nes Japonija garsėja savo viršvalandžiais.

Lietuvoje taip pat galima

Lietuvoje jau dabar, kaip ir Tokijuje, galima susitarti dėl trumpesnio darbo laiko ar kitokio darbo laiko režimo, bet netrumpinat 40 valandų darbo savaitės.

Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų.

Kai kurioms profesijoms (pvz., mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams) taip pat taikoma trumpesnė darbo savaitė.

Energetikos bendrovėje „Gijos“ 80 proc. darbuotojų dirba ne penkias, o keturias dienas per savaitę, rašo lrt.lt.

Toks darbo modelis taikomas jau kelerius metus. Anot įmonės atstovės, dirbant mažiau dienų padidėjo darbo efektyvumas, o darbuotojai turi daugiau laisvo laiko šeimai, pomėgiams, mokymuisi.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus „Vakarų ekspresui“ teigė, kad nuolat yra vertinamos galimybės, kaip padidinti darbo efektyvumą ir darbuotojų darbo sąlygas. Jis neatmeta ir keturių dienų darbo savaitės, tačiau sprendimo dar nėra.

„Vertinome įvairias galimybes, tačiau darbų yra labai daug, todėl šiuo metu sprendimų nėra“, – sako A. Vaitkus.

Didesnės rizikos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mato ir darbo dienų mažinimo rizikas. Tai gali lemti didesnį stresą ir perdegimo riziką. Jei darbo valandos bus tiesiog sumažintos, tai gali reikšti mažesnį atlyginimą, nebent bus padidintas valandinis įkainis.

Ilgesnės darbo dienos gali trukdyti asmeniniam gyvenimui ir šeimos įsipareigojimams. Ne visi darbuotojai gali išlaikyti aukštą produktyvumą ilgesnę darbo dieną. Kai kuriuose sektoriuose trumpesnė darbo savaitė gali lemti prastesnį klientų aptarnavimą.

SADM specialistai mato, kad trumpesnė darbo savaitė gali būti naudinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tačiau svarbu kruopščiai įvertinti visus aspektus ir rasti tinkamą pusiausvyrą tarp produktyvumo ir darbuotojų gerovės.

Ministerija ne kartą siūlė, kad prieš priimant sprendimus turėtų būti atliktas bandomasis projektas ir įvertinti rezultatai.

Beje, tokius bandomuosius projektus jau atliko ne viena Europos valstybė, taip pat ir didžiosios pasaulio korporacijos. Ir nors eksperimentai dažniausiai būdavo įvertinti teigiamai, tai vis dar netampa visuotinai priimtina praktika.

Be to, pastebima, kad tokiems eksperimentams dažnai pačios valstybės skiria lėšų iš biudžeto.

Tuo tarpu Klaipėdos įmonių ir asocijuotų struktūrų vadovai daro prielaidą, kad už tokius eksperimentus Lietuvoje turės susimokėti pats verslas.

Pasigenda stabilumo

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Juozas Tubinas pirmiausia akcentuoja, kad kalbos apie keturių darbo dienų savaitę vėl įneša sumaišties ir mažina verslo aplinkos stabilumą.

Pirmiausia jis mato grėsmę, kad jei bus sumažintas savaitinis darbo valandų skaičius, o minimalus darbo užmokestis liks toks pat, praktiškai tai reikš minimalios algos šuolį apie 20 procentų, o ji ir taip pastaraisiais metais Lietuvoje augo labai sparčiai.

„Panašu, kad valdžia vėl planuoja verslui didinti mokesčius“, – diskusijas apie darbo savaitės trumpinimą vertina J. Tubinas.

Tiesa, jis mato, kad kai kurios verslo sritys turėtų galimybę prisitaikyti prie pokyčių.

„Jau dabar yra maitinimo įstaigų, kurios dirba tik viena pamaina, nuo trečiadienio iki šeštadienio. Jiegu trumpėtų darbo savaitė, jos galimai dirbtų dar trumpiau“, – svarsto J. Tubinas.

Anot jo, ir viešbučiai būtų priversti daugiau taikyti autonominį aptarnavimą. Tai reškia, kad jei dabar be naktinės pamainos viešbučio priimamajame darbuotojai dirba iki 20 val., tai po to dirbtų iki 18 val.

„Prisitaikyti galima, tačiau tokiu atveju viešbučiuose gali kilti daugiau nenumatytų situacijų, nesusipratimų“, – teigia J. Tubinas.

Jis pastebi, kad per tiek metų verslas jau išgyveno įvairias mokesčių reformas, krizes ir sugeba prisitaikyti.

„Tačiau verslui ir valstybei reikia daugiau stabilumo, užtikrintumo ateitimi, o ne nesibaigiančių reformų“, – akcentuoja J. Tubinas.

Nepataisomos pasekmės

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jūrinio verslo šviesoje darbo savaitės trumpinimas yra visiškai nesuderinamas.

„Transporto sektoriuje: uosto krova, krovinių pervežimas laivais, geležinkeliu, kelių transportu, yra naudojama labai brangi infrastruktūra, todėl negalima leisti, kad ji bent dieną stovėtų nenaudojama“, – akcentuoja L. Rimkus.

Anot jo, transporto sektorius yra prisitaikęs prie esamos darbo apskaitos sistemos ir bet kokie eksperimentai gali turėti nepataisomų pasekmių.

„Uosto veikla yra glaudžiai susijusi su šalies pramone, energetika, karinio mobilumo klausimais, žmonių judėjimu esame integruoti į tarptautines logistikos grandines, todėl tokias kalbas dėl darbo savaitės trumpinimo vertinčiau tiesiog kaip politikavimą“, – sako L. Rimkus.

Jis teigia, kad yra susipažinęs su panašaus pobūdžio eksperimentas kitose valstybėse, ir pastebi nemažai mokslininkų vertinimų, kad darbo savaitės trumpinimas neatneša planuoto darbo efektyvumo padidėjimo ar kitų pastebimai teigiamų rezultatų.

Jam antrina ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas ir krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Mažesni atlyginimai

„Vienareikšmiškai pasisakome prieš darbo savaitės trumpinimą. Turime užtikrinti uosto darbą 24/7 darbo režimu. Jei keistųsi darbo apskaita, turėtume priimti daugiau darbuotojų, mažėtų faktiniai darbuotojų atlyginimai“, – sako R. Juška.

Anot jo, taip pat verslas patirtų papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų darbuotojų apmokymui.

R. Juška neturi informacijos, kad panašūs pokyčiai būtų planuojami kituose Europos ar pasaulio uostuose, todėl tokie eksperimentai Lietuvoje sumažintų mūsų konkurencingumą, būtų prarastos pozicijos transporto sektoriuje.

„Jei ir būtų atliekami kažkokie eksperimentai, jie tikrai negali būti atliekami uoste ar kituose strateginiuose šalies objektuose“, – perspėja L. Rimkus.

Jis teoriškai pateisina, jei diskusija vyktų, kad darbo savaitė būtų trumpinama žmonėms, kurie dirba biuruose, ir dalį tų žmonių funkcijų galima automatizuoti.

„Draudimo polisą internetu ir šiandien esame pripratę nusipirkti net savaitgalį, todėl gal nebūtų didelė problema, kad fiziškai polisus draudimo darbuotojai tikrintų ne penkias, o keturias dienas per savaitę“, – teigia L. Rimkus.

Tačiau vertindamas šalies pramonės realijas ir Lietuvos ekonominį interesą jis nemato galimybės trumpinti darbo savaitės.

Bendrai ryškėja pozicija, kad jei šalis ir nuspręstų eksperimentuoti dėl darbo savaitės trumpinimo, tai už tokius eksperimentus turėtų mokėti ne verslas, o pati valstybė, juo labiau jei tokiu būdu būtų bandoma skatinti gimstamumą.