Artėjanti 2026–2027 metų žiema Europoje gali pateikti rimtų netikėtumų. Atmosferos cirkuliacijos pokyčiai gali atverti kelią stingdančioms arktinėms oro masėms, kurios tam tikromis sąlygomis pasiektų ir Baltijos šalis. Lietuvoje tokie orų scenarijai kelia ypatingą susidomėjimą, nes mūsų šalyje jau yra užfiksuotas sunkiai įsivaizduojamas –42,9 °C šaltis. Ar istorinis speigas galėtų pasikartoti ir ką apie artėjančią žiemą iš tiesų leidžia spręsti meteorologinės prognozės?
Europoje gali atsiverti kelias arktiniam šalčiui
Artėjant žiemai, Europos orus vis labiau lems atmosferos procesai šiaurinėse platumose. Vienas svarbiausių veiksnių – aukšto ir žemo atmosferos slėgio sričių išsidėstymas virš Šiaurės Atlanto, Skandinavijos ir Rytų Europos.
Įprastomis sąlygomis iš Atlanto atkeliaujančios oro masės į daugelį Europos valstybių atneša palyginti švelnius, drėgnus orus. Tačiau pasikeitus atmosferos cirkuliacijai, šis mechanizmas gali sutrikti.
Jeigu virš Skandinavijos ar šiaurinės Europos dalies įsitvirtintų stipri aukšto slėgio sritis, vakarinių vėjų judėjimas galėtų susilpnėti. Tokiu atveju į žemyną galėtų prasiveržti gerokai šaltesnis oras iš Arkties arba rytinių regionų.
Būtent tokie atmosferos pokyčiai praeityje ne kartą sukėlė stiprias šalčio bangas Europoje.
Lietuvai tai ypač aktualu, nes Baltijos šalys yra regione, kuriame skirtingų oro masių susidūrimas gali lemti itin staigius temperatūros svyravimus.
Vis dėlto kol kas nėra patvirtintos prognozės, kad konkreti arktinio šalčio banga jau juda Lietuvos link. Sezoniniai meteorologiniai modeliai leidžia vertinti galimus scenarijus, bet ne tiksliai nustatyti kelių mėnesių laikotarpio speigus.
Lietuvoje jau buvo užfiksuotas neįtikėtinas –42,9 °C šaltis
Nors beveik 43 laipsnių šaltis daugeliui atrodo sunkiai įsivaizduojamas, Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje toks reiškinys iš tiesų užfiksuotas.
1956 metų vasario 1 dieną Utenoje oro temperatūra nukrito iki –42,9 °C.
Tai absoliutus Lietuvos oro temperatūros minimumas, kuris iki šiol nėra pagerintas.
Tokiomis sąlygomis net trumpas buvimas lauke be tinkamos aprangos gali būti pavojingas sveikatai. Ypač didelę grėsmę kelia atviros odos nušalimas, o stiprus vėjas gali dar labiau padidinti šalčio poveikį žmogaus organizmui.
Tačiau svarbu atskirti istorinį faktą nuo prognozės. Šiuo metu nėra patikimų duomenų, kad artėjančią žiemą Lietuvoje prognozuojama –42,9 °C temperatūra.
Tokio rekordo pasikartojimui reikėtų itin retai susiklostančių meteorologinių sąlygų.
Praėjusi žiema parodė, kad stiprūs speigai niekur nedingo
2025–2026 metų žiema daugeliui Lietuvos gyventojų priminė, ką reiškia tikras šaltis.
Vasario 2 dieną Šeduvoje užfiksuota –34,3 °C temperatūra. Tai vienas ryškiausių praėjusio žiemos sezono šalčio epizodų.
Vidutinė visos žiemos temperatūra Lietuvoje siekė apie –5 °C ir buvo gerokai žemesnė už daugiametį vidurkį.
Tokie duomenys rodo, kad net ir šiltėjančio klimato sąlygomis gali pasitaikyti stiprių šalčių ir ilgiau trunkančių speigo laikotarpių.
Dar svarbiau tai, kad žiemos pobūdis gali smarkiai skirtis kiekvienais metais. Po švelnaus ir lietingo sezono gali ateiti gerokai šaltesnis, o vienas intensyvus šalčio protrūkis gali sukelti rimtų problemų visai šaliai.