Zurnalistė, televizijos laidų redaktorė ir režisierė Saulė Žemaitytė-Ajutienė susidūrė su itin nemalonia situacija. Įprasta kelionė su dukra į darželį, pasak jos, virto sukrečiančia patirtimi. Išsikvietusi pavežėją, žinoma moteris sulaukė netikėto jo akibrokšto.
Apie nemalonią situaciją S.Žemaitytė-Ajutienė prabilo socialiniame tinkle „Facebook“. Ji pasakojo, kad, kaip įprasta, norėdama nuvežti dukrą į darželį, išsikvietė „Bolt“ pavežėją. Tačiau susitikimas su juo baigėsi visai ne taip, kaip tikėtasi.
Savo istorija ji sutiko pasidalyti ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais.
„Bobos su vaiku nevešiu“ – tokius žodžius iš vieno „Bolt” vairuotojų vakar su dukra išgirdome ankstyvą rytą, tad kelionė baigėsi nė neprasidėjusi.
Tai pirmas kartas, kai buvau diskriminuota kaip mama, diskriminuotas ir mano vaikas. Dabar dar geriau suprantu, kodėl kasmet mažėja gimstamumas. Kai kalbama apie atsakomybės vengiančius vyrus, valstybės politiką šeimų, mamų, vaikų atžvilgiu, prie viso to prisideda ir visuomenės, tiksliau – kai kurių jos narių požiūris į mamą. Atsiprašau –„bobą su vaiku“, nes tik tiek „Bolt“ vairuotojo akimis, su kuriuo vakar susidūrėme, ir esame. Praėjo para, o emocijos vis dar verda tiek man, tiek vyrui.
O istorija paprasta. Kai vyras dirba nuo ankstaus ryto ir negali nuvežti dukros į darželį, kviečiu pavežėją aš.
Eilinis rytas – „Bolt“ programėlėje nerandu vairuotojų su vaikiška kėdute, tad pasirenku kitą kategoriją, nes turime nuosavą. Tokią pačią, kokias turi ir specialiai vaikus vežantys vairuotojai.
Beje, taip dukrą esu vežusi dešimtis, jei ne šimtus kartų.
Vakar ryte atvyksta „Bolt“ vairuotojas, mes atveriame duris, abi pasisveikiname, o tuomet išgirstame, kad mūsų neveš. Klausiu – kodėl? Sako, nepriklauso kategorijai, neturi kėdutės. Atsakau – jokių problemų, turime savo. Tuomet jis ima aiškinti, esą nežino, ar mūsų kėdutė sertifikuota, todėl neveš. Klausiu dar kartą – kodėl, jei kiti jo kolegos nė karto neatsisakė, o ir kompanijos taisyklėse nėra informacijos apie tai, kad negalima vykti su nuosava kėdute? Man vėl aiškinama apie kėdučių sertifikaciją, jos buvimą, ar nebuvimą, o paklausus, ar jis neveš todėl, kad esu su vaiku, atrėžiama, kad „bobos su vaiku neveš“.
Traukiu telefoną, prašau pakartoti tai, ką pasakė, nes tai verta viešumo, o vairuotojas, mums stovint prie pat automobilio, paspaudė akceleratoriaus pedalą. Griebiu vaiką už rankos ir šokame į šoną, o jis nulekia gatve atidarytomis galinėmis durelėmis. Kol telefone paspaudžiu įrašymo funkciją, durelės nuo greičio užsiveria, dukra sako: „Išsigandau tų durų“, nes jos galėjo mus užkabinti, o man belieka atsakyti, kad žmogus tiesiog kvailai elgiasi… Tik tiek, deja, ir spėjau įrašyti – lekiantį automobilį, dukros išgąsčio kupinus žodžius ir savo apgailestavimą.
Kelionė netrukus atšaukiama, grįžtame namo ieškoti kito vairuotojo ir surašome skundą „Bolt“, pateikdami trumpą įrašą.
Kuo tai baigėsi? Automatiniais „Bolt“ dirbtinio intelekto, vėliau – gyvų konsultantų rašytais apgailestavimais ir pažadu, kad situacija bus išnagrinėta pagal vidines kompanijos taisykles. Jokių atsakymų į klausimus – kokios tos taisyklės, kas laukia vairuotojo, ar iš tiesų nepriklausantys specialiai vaikus vežančių ir kėdutes turinčių kategorijai gali atsisakyti vežti „bobą su vaiku“.
Per „n“ metų važiavimo su pavežėjais, taksi, turėjau visokių situacijų. Ir malonių, ir labai nemalonių, netgi šokiruojančių. Vienas tolimųjų šalių atstovas užsirūkė tiesiog salone, o paprašius užgesinti cigaretę pasakė, kad čia juk laisva Europa, todėl gali daryti ką nori. Teko susidurti su tokiais, kurie parvežę vėlyvą vakarą, prašėsi į svečius. Esu susidūrusi su rusiškos muzikos mėgėju, vairuojančiu „Teslą”, kuris sėdėjo taip, kad gale vietos kojoms neliko. Paprašius perjungti į ką nors ne rusiško ir bent šiek tiek atlaisvinti vietą, jis ėmė aiškinti, kad vykstame jo automobiliu, todėl klausysime tai, kas jam patinka, ir taip, kaip patogu jam (vykome kaip po pietų, šventėme vestuvių metines, aš dar maitinau dukrą, skubėjome pas ją, tad nebuvome „prilakę“). Vėliau buvo pareikšta, kad turbūt nesame su vyru tokiu prabangiu automobiliu važiavę, todėl jis, matyt, nusprendė „pavežioti” – specialiai išsuko iš nurodyto maršruto ir taip prailgino jau apkartusią kelionę. Laimei, prasidėjus aiškinimams apie rusišką muziką, kurios buvome priversti klausytis, jau įrašinėjau kelionę – priešingu atveju tai būtų mūsų žodis prieš jį. Beje, kompanijai jis aiškino, neva mes jį išvadinome visais įmanomais keiksmažodžiais, tačiau įrašas įrodė, kad jis melavo.
Nesakau, kad visi vairuotojai – padugnės… Ne kartą kelionių su dukra metu esame vaišintos saldainiais, sykį vienas vairuotojas specialiai įjungė vaikiškas daineles, o šią savaitę vienas vairuotojų padovanojo maišelį su jo jau suaugusios dukros lėlėmis ir kitais žaisliukais, pradžiuginusiais ne tik mano dukrą, bet ir kitas darželio grupės mergaites, su kuriomis pasidalijome. Jis pasakojo dvejus metus juos laikęs namuose, nes buvo gaila išmesti, ir pagaliau nusprendęs padovanoti kokiai nors mergaitei, kurią sutiks kelionės metu. Gražu.
Suprantu, kad ne visiems vaikai kelia teigiamas emocijas – būčiau supratusi atsisakymą vežti, jei mandagiai pasakytų, kad, tarkim, nemėgsta vaikų, nenori prisiimti atsakomybės, laikosi principo nevežti dėl saugumo, švaros, ar kitų priežasčių… Tikrai būčiau supratusi ir priėmusį tokį mandagų paaiškinimą. Todėl šį kartą man tiesiog žiauriai pikta, liūdna ir gaila… gaila, kad visuomenėje vis dar yra tokių padarų – žmonėmis juos pavadinti sunku.
Su meile visiems,
„Boba su vaiku“, – rašė S.Žemaitytė-Ajutienė.
„Bolt“ atstovės komentaras
Portalas Žmonės.lt dėl šios situacijos kreipėsi į „Bolt“. Bendrovės atstovės viešiesiems ryšiams Lietuvoje atsakymą skaitykite čia: Su dukra į darželį skubėjusiai žurnalistei sulaukus įžeidaus pavežėjo akibrokšto – „Bolt“ atsakas
