Didžioji dauguma iš 266 per visą istoriją išrinktų pontifikų buvo europiečiai. Popiežius Pranciškus, gimęs Argentinoje, Jorge Mario Bergoglio, yra pirmasis ne europietis pontifikas per 1 300 metų.
Kitaip nei įprastoje politikoje, kandidatai į popiežius nevykdo atviros kampanijos dėl šių pareigų. Balsavimo dieną Siksto koplyčia su garsiosiomis Mikelandželo nutapytomis lubomis fiziškai uždaroma, o kardinolai, davę slaptumo priesaiką, susirenka viduje.
Balsuoti gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai. Maždaug 120 jų slapta balsuoja už pasirinktą kandidatą, įrašydami vardą į biuletenį ir įmesdami jį į altoriaus viršuje esančią taurę.
Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos dviejų trečdalių balsų daugumos, rengiamas dar vienas balsavimo turas. Per dieną gali būti iki keturių turų.
2013 m. popiežiaus Pranciškaus rinkimų procesas užtruko apie 24 valandas ir penkis balsavimo turus, tačiau procesas gali trukti ir ilgiau.
Suskaičiavus balsavimo biuletenius, jie sudeginami Siksto koplyčios viduje esančioje krosnyje. Antroje krosnelėje deginama cheminė medžiaga, per kaminą į išorę siunčianti dūmų signalą: juodi dūmai reiškia, kad naujasis popiežius neišrinktas, balti – kad išrinktas.
Naujasis popiežius
Kai popiežius išrenkamas, Kardinolų kolegijos atstovas iš pagrindinio Šventojo Petro bazilikos balkono, stebint tūkstančiams nekantraujančių tikinčiųjų, perskaito lotynišką pranešimą Habemus papam, reiškiantį „turime popiežių“.
Tuomet naujasis popiežius, išsirinkęs popiežiaus vardą (greičiausiai šventojo ar pirmtako garbei) ir apsivilkęs baltą sutaną, išeina į balkoną ir pasako savo pirmąją kalbą visuomenei.
Popiežius ne tik nustato Bažnyčios mokymą ir moralę, bet ir turi diplomatinę bei politinę galią pasaulio politikoje, tarpininkauja pasauliniuose konfliktuose ir vadovauja humanitarinėms misijoms.
Dauguma popiežių eina šias pareigas iki mirties. Popiežius Benediktas XVI, kuris atsistatydino 2013 m., būdamas 85 metų amžiaus, dėl pablogėjusios sveikatos, buvo pirmasis pontifikas, atsistatydinęs per 600 metų.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Lietuvos vadovai pareiškė užuojautą dėl popiežiaus Pranciškaus netekties pirmadienio rytą.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad mirus popiežiui, katalikų bendruomenė neteko įkvepiančio mokytojo ir tėvo pavyzdžio.
„Tai didžiulės netekties valanda. Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų, kuriam rūpėjo visi ir kiekvienas pasaulio žmogus. Popiežiaus Pranciškaus asmenyje kiekvienas geros valios žmogus neteko išmintingo ir artimo bičiulio, įkvepiančio mokytojo, kilnios ir džiugios tarnystės pavyzdžio, tėvo, kuriam rūpėjo visa žmonija kaip viena, didelė šeima“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.
Šalies vadovo teigimu, lietuviai visada liks dėkingi Popiežiui Pranciškui už jo nepamirštamą 2018 m. vizitą Lietuvoje.
„Popiežiaus vizitas buvo tikra dovana šimtmetį minėjusiai Lietuvai. Nepamirštama mums liks Popiežiaus malda Vilniuje prie paminklo okupacijų aukoms atminti, kurioje Romos vyskupas meldė, kad Lietuva būtų vilties švyturys, veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai su bet kokia neteisybe. Mes visi esame dėkingi Popiežiui Pranciškui už tai, kad, jautriai apmąstęs daug iškentėjusios Lietuvos istoriją, jis drąsino lietuvius atsigręžti į savo šaknis, saugoti savo tautinę tapatybę, kuri, jo žodžiais, yra tikras lobis“, – akcentuoja prezidentas.
G. Paluckas: tai didelė netektis katalikų bendruomenei
Užuojautą dėl pontifiko netekties pareiškė iš premjeras Gintautas Paluckas. Jo teigimu, tai didelė netektis visai pasaulio katalikų bendruomenei.
„Popiežiaus Pranciškaus mirtis giliai nuliūdino Lietuvos ir viso pasaulio katalikus.
Jo užuojauta silpniesiems ir kenčiantiesiems išliks mūsų atmintyje, o jo palikimas gyvuos toliau“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį rašė G. Paluckas.
www.tv3.lt