Sekite mus Facebook'e!
Kodėl vaismedžių genėjimas yra būtinas?
Genėjimas – tai vienas svarbiausių sodo darbų, užtikrinantis sveiką vaismedžių augimą, gausų derlių ir ilgesnį jų gyvavimą. Reguliariai genėdami vaismedžius, sodininkai formuoja tvirtą ir subalansuotą lają, leidžiančią šviesai pasiekti visas šakas, o tai yra gyvybiškai svarbu vaisių brendimui. Be to, genėjimas sumažina ligų plitimo riziką, nes išpjaunamos sausos, ligotos ar pažeistos šakos. Neprižiūrėti vaismedžiai ilgainiui tampa tankūs, mažiau derlingi ir sunkiau valdomi.
Kada geriausia genėti vaismedžius?
Tinkamiausias laikas vaismedžių genėjimui – ankstyvas pavasaris, kai temperatūra jau nebekrinta žemiau -5 °C, bet pumpurai dar neišsprogę. Tai paprastai būna kovo ar balandžio mėnesiais. Taip genėjimas mažiau žaloja augalą, nes prasideda aktyvus sulčių judėjimas, ir žaizdos greičiau užgyja. Vasarą galima atlikti papildomą šakų retinimą arba genėti stipriai augančias šakas, siekiant sustabdyti per intensyvų augimą. Rudeninis genėjimas taip pat galimas, bet dažniau taikomas tik esant būtinybei, nes rudenį padarytos žaizdos lėčiau gyja ir gali tapti vartais ligoms.
Kaip teisingai genėti skirtingų rūšių vaismedžius?
Skirtingos vaismedžių rūšys reikalauja šiek tiek skirtingos priežiūros. Obelys ir kriaušės genimos formuojant centrinę liemenį ir išdėstant pagrindines šakas laipsniškai, kad medis būtų vėdinamas ir apšviestas saulės. Svarbu išpjauti šakas, kurios auga į lajos vidų ar kerta viena kitą. Vyšnios ir slyvos yra jautresnės pjūviams – jų genėjimą geriausia atlikti vasarą, po derliaus nuėmimo, kad sumažėtų infekcijų rizika. Kaulavaisiai apskritai mažiau toleruoja intensyvų genėjimą, todėl svarbu pjauti tik tai, kas būtina – ligotas ar pernelyg ilgas šakas.
Pagrindiniai genėjimo principai ir technika
Genint svarbu laikytis kelių esminių principų. Visų pirma, naudokite aštrius, švarius įrankius – sekatorius ar pjūklus. Pjūviai turi būti lygūs, kuo arčiau šakos pagrindo ar pumpuro, bet nepažeidžiant kamieno ar kitų šakų. Pjaukite kampu, kad ant pjūvio nesikauptų vanduo. Pašalinkite visas sausas, nulūžusias, sergančias ar į vidų augančias šakas. Taip pat svarbu nepalikti „kelmukų”, nes jie lėtai gyja ir tampa ligų židiniu. Kuo medis jaunesnis – tuo svarbesnis yra formuojamasis genėjimas, o vyresniems – išlaikomasis ir atnaujinamasis.
Kaip genėjimas padeda derliaus kokybei?
Tinkamai genint, vaismedžiai užaugina didesnius ir sultingesnius vaisius, nes augalas gali paskirstyti maisto medžiagas mažesniam skaičiui gėlių ir vaisių. Retesnė laja užtikrina, kad saulės spinduliai pasiektų kiekvieną šaką, todėl vaisiai prinoksta tolygiai. Be to, sumažėja puvinių ar pelėsių rizika, nes greičiau išdžiūsta rasa ar lietaus lašai. Reguliariai genimi vaismedžiai taip pat lengviau prižiūrimi – lengviau pasiekti vaisius, purkšti ar apžiūrėti augalą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Viena dažniausių klaidų – per intensyvus genėjimas, kai per vieną sezoną pašalinama per daug šakų. Tai gali sukelti stiprų augalo stresą ir paskatinti vadinamųjų vilkūnų – ilgų, greitai augančių šakų – formavimąsi. Kita klaida – netinkamas pjūvio kampas arba šakų trumpinimas be aiškaus tikslo. Taip pat nereikėtų ignoruoti žaizdų – didesnius pjūvius galima patepti specialiu sodo tepalu, kad pagreitėtų gijimas. Reguliarumas – dar vienas svarbus aspektas: geriau genėti kasmet šiek tiek, nei kartą per penkerius metus labai stipriai.
Tinkamai ir laiku atliekamas vaismedžių genėjimas yra vienas iš pagrindinių sveiko ir derlingo sodo ramsčių. Šis darbas reikalauja žinių, kantrybės ir nuoseklumo, tačiau pastangos atsiperka – gražūs, sveiki medžiai ir gausus, kokybiškas derlius džiugins daugelį metų.
