Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Lygiai prieš trejus metus, 2022 m. balandžio 3-ąją, Lietuvą pasiekė siaubinga žinia – Ukrainoje žuvo archeologas, režisierius, antropologas Mantas Kvedaravičius. Jam buvo vos 45-eri.
Kraupus įvykis nutiko Mariupolyje – mieste, į kurį atvyko jau esant apsuptyje. Šiame mieste 2015 metais jis nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“.
Mantas Kvedaravičius žuvo gelbėdamas civilius
Lietuvis išvyko į Mariupolį iškart po karo pradžios, kad galėtų pratęsti savo dokumentikos darbą. Iš pradžių buvo pasirodžiusi informacija, kad režisierius žuvo raketai pataikius į automobilį, tačiau tiriamosios žurnalistikos leidiniai „Projekt“ ir „Spektr“ nustatė tikrąsias žūties aplinkybes pabendravę su tų dienų įvykių liudininkais. Paaiškėjo, kad lietuvių režisierių rusai nužudė, kuomet jis bandė evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio.
„Bedvasė rusų kariuomenė Mantą paėmė į nelaisvę ir nužudė. Ir tada jį tiesiog išmetė. Jo drąsioji žmona padarė tai, kas neįsivaizduojama. Mariupolyje jai pavyko per raketų apšaudymus surasti jo kūną ir parvežti į gimtąją Lietuvą.
Kad ji pati nebūtų nužudyta, kad kūnas nebūtų sunaikintas, informaciją reikėjo slėpti. Apie mirtį žinojo ribotas skaičius žmonių, tačiau vos tik informacija pateko į žiniasklaidą, jos sustabdyti jau buvo neįmanoma. Galbūt niekada daugiau nesužinosime tiesos ar net neatsisveikinsime su Mantu. Jis mirė ne automobilyje nuo „raketos smūgio“.
Tuo metu mes jau iš visų jėgų stengėmės jį išvežti… Kai Ukrainos prezidento kanceliarija ir Zelenskis jau paskelbė apie mirtį, jo žmona kelias valandas jau stovėjo su karstu prie Rusijos išvažiavimo. Pasieniečiai su ypatinga atsakomybe apžiūrėjo automobilį „krovinys 200“ su cinkuotu karstu.
Kelias dienas mes rizikavome savo gyvybe kiekvieną minutę. Mes galėjome gi niekada nebeišvysti Manto ir jo žmonos. Dabar jie jau yra Lietuvoje“, – tąkart pasakojo Ukrainos žurnalistė Albina Lvutiva.
Atsisveikinimui su velioniu buvo pirmą kartą skirta išskirtinė vieta – Biržų pilis. Biržai amžiams įprasmino M. Kvedaravičiaus atminimą – buvo suteiktas garbės piliečio vardas, kūrėjo garbei pavadinta gatvė.
M. Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“ pabaigė kurti montažo režisierė Dounia Sichov, dirbusi su režisieriumi kuriant ankstesnius jo filmus „Mariupolis“, „Partenonas“ ir jo mylimoji Hanna Bilobrova.
Pasaulinė „Mariupolis 2“ premjera įvyko šių metų Kanų filmų festivalyje, kuriame filmas laimėjo specialų dokumentinio kino prizą. Pasak žiuri, apdovanojimas skirtas filmui, „kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu konkurso dalyviu. Labai radikaliam, drąsiam, meniškam ir egzistenciniam kūriniui „Mariupolis 2“.
Režisierius gimė 1976 metais, studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. Oksfordo universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos magistro laipsnis. M. Kvedaravičius 2003–2005 metais dėstė religijos, teisės, ir politikos teoriją JAV.
M. Kvedaravičius išgarsėjo kaip dokumentinio kino kūrėjas. 2011 metais jis sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“.
2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. 2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.
