Sekite mus Facebook'e!
Vilniaus gatvėse vis dažniau girdima rusų kalba. Su pavežėjais ar kavinėse – susikalbėti lietuviškai tampa vis sudėtingiau, o praeivio ausį vis dažniau pasiekia rusiška muzika. Ar tai tik natūralus migracijos padarinys, ar jau signalas, keliantis grėsmę Lietuvos tapatybei?
Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ karštai ginčijosi politikas, nacionalinio saugumo ekspertas Laurynas Kasčiūnas, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, verslininkas Viktoras Voroncovas ir Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas.
Kas lėmė rusų kalbos bumą?
Pasak Lauryno Kasčiūno, migracijos paveikslas Lietuvoje per kelerius metus pasikeitė kardinaliai. Po 2021 m. nelegalios migracijos krizės pavyko pastatyti sieną ir sustabdyti neteisėtą žmonių srautą, tačiau su legalia migracija – padaryta klaidų.
„Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių. Daugiau kaip 70 tūkst. jų – karo pabėgėliai iš Ukrainos. Turime ir dešimtis tūkstančių baltarusių, taip pat darbo migrantų iš Vidurio Azijos. Štai kodėl gatvėse vis dažniau girdime rusų kalbą“, – aiškino L. Kasčiūnas.
85 proc. užsieniečių – iš buvusios Sovietų Sąjungos
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė skaičiuoja, kad net 85 proc. visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių yra iš buvusių sovietinių respublikų. Tai – daugiau nei 140 tūkst. žmonių.
„Natūralu, kad karo pabėgėliai pirmiausia atsineša savo kalbą. Reikalauti, kad jie jau pirmą dieną kalbėtų lietuviškai, būtų tiesiog nelogiška“, – pabrėžė E. Gudzinskaitė.
Verslininko pozicija: problemą išpučia politikai ir žiniasklaida
Tuo tarpu verslininkas Viktoras Voroncovas sako, kad dalis visuomenės ir politikų sąmoningai kuria baimę dėl rusų kalbos.
„Esu rusas, kalbu lietuviškai, mano žmona irgi. Jei gatvėje su ja pakalbu rusiškai – kas čia blogo? Čia ne grėsmė Lietuvai, o natūralus dalykas“, – rėžė V. Voroncovas.
Jo teigimu, dauguma ukrainiečių desperatiškai ieško galimybių mokytis lietuviškai: „Pažiūrėkite į „Facebook“ grupes – kas antras įrašas yra apie kalbos kursus. Jie nori integruotis, tik reikia suteikti galimybę.“
„Ne Mažoji Maskva, o mažasis Islamabadas“
Vis dėlto Voroncovas neslepia – yra ir kita medalio pusė. Pasak jo, į Lietuvą atvykstantys „amžini studentai“, dirbantys nelegaliai ir nemokantys mokesčių, kenkia valstybei.
„Ne Mažąja Maskva Vilnius turėtų būti vadinamas, o Mažuoju Islamabadu. Čia reali problema, apie kurią turime drąsiai kalbėti“, – įsitikinęs verslininkas.
Politikas: didžiausia grėsmė – kurstyti dirbtinę įtampą
Seimo narys Ruslanas Baranovas ragino nepasiduoti provokacijoms. Jo teigimu, daugiakalbė aplinka Lietuvoje gyvuoja jau dešimtmečius, ir tai niekada netapo grėsme.
„Blogiausia, ką galime padaryti – dirbtinai išpūsti problemą. Jei imsime vieni kitus kaltinti, prarasime svarbiausia – ramybę ir pasitikėjimą vieni kitais“, – sakė parlamentaras.
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
